Ruoniukų pagalbos centrą galime kurti kartu

  • Teksto dydis:

Prekybos tinklas „Lidl“ pakvietė pirkėjus prisidėti kuriant Lietuvos jūrų muziejaus Klaipėdoje Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą, kuriame bus gydomi, auginami į pakrantę bangų išmetami ruoniukai ir kiti nusilpę, sužeisti gyvūnai. Kiekvienas gali prisidėti prie „Lidl“ projekto „Duok ruoniukui penkis“ įsigydamas daugkartinį maišelį su ruoniuku, nes dalis lėšų už jį skiriama jūros gyvūnų gerovei.

Gelbėjimas skurdžiomis sąlygomis

Kiekvienais metais Lietuvos pajūryje randama maždaug 20 paliktų, išsekusių, kartais ir sužalotų į Raudonąją knygą įrašytų Baltijos pilkųjų ruonių jauniklių. Jie šiuo metu nepritaikytomis tam sąlygomis gydomi, auginami Lietuvos jūrų muziejuje, iš kurio sustiprėję paleidžiami atgal į Baltijos jūrą. Per 30 metų išgelbėta, užauginta ir į Baltijos jūrą paleista daugiau nei 100 ruoniukų.

„Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena, – „Kauno dienai“ pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė. – Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremos saloje, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Jūra ruoniukus dažniausiai atneša iki mūsų krantų iš Rygos įlankos, kartais iš Lenkijos teritorijos. Išgąsdintos žmonių, dažniausiai vaikštančių pajūriu su šunimis, arba plėšrųjų žvėrių, kurie ieško lengvo grobio, ruonės pabėga palikusios vaikus. Bangų atplukdyti čia ruoniukai gamtoje pasmerkti žūčiai, dehidratavę. Jie gimsta maždaug 13 kg svorio, tačiau pas mus rasti 2–3 savaičių amžiaus tik tiek tesveria arba ir mažiau (labiausiai nusilpęs gyvūnėlis buvo tik 8 kg).“

„Lidl“ pirkėjų tvarių maišelių naudojimas – kiekvieno pirkėjo asmeninis indėlis į ekologiją.

Pavyzdžiui, šiemet pavyko išgelbėti septyniolika gyvūnėlių, jų maitinimas kainuoja nepigiai. Kai ima gerėti sveikata, vis daugiau reikia maisto, sparčiai auga svoris. Per tris mėnesius kai kurie priaugo nuo 13 kg iki 60 kg, todėl reikia labai daug žuvų. Ruoniukai mokomi savarankiškai maitintis. Juos prižiūrintys darbuotojai prigaudydavo Kuršių mariose ir gyvų žuvų, kad jaunikliai baseinuose gautų savarankiškos žvejybos pamokų.

Pasak N.Puteikienės, Lietuvos jūrų muziejui labai reikėjo centro, kuriame rastus gyvūnus būtų galima gydyti, prižiūrėti. Tokios šalys, kaip Lenkija, Vokietija, turi specialius ruoniariumus – ruonių gelbėjimo stotis. Ten jie ne tik gelbėjami, auginami, bet ir atliekami moksliniai tyrimai, rengiami edukaciniai užsiėmimai lankytojams.

„O pas mus jie jau 30 metų gyvena muziejaus administracinėse patalpose, – istoriją prisiminė N.Puteikienė. – Prieš tiek laiko muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas biologas Arūnas Grušas, kurį vadiname ruoniukų tėčiu, pradėjo tempti juos į Jūrų muziejaus administracines patalpas ir viename iš kabinetų įrengė dvi vonias. Muziejus pagal įstatymus apskritai neturi teisės prižiūrėti laukinių gyvūnų, išskyrus tuos, kurie čia gyvena. Tačiau valstybinės institucijos netrukus suprato, koks svarbus darbas gelbėti nusilpusius, sužeistus juos, nes to neatlieka nė viena tarnyba. Buvo skirta lėšų medikamentams, maistui. Deja, kol specializuotų patalpų idėja taps realybe, teko dar gerokai palaukti.“

Dėkoja „Lidl“ už pasiūlyta  pagalbą

Aplinkos ministerija prieš keletą metų palaimino Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybas. Jos Kopgalyje prasidėjo 2019-ųjų pradžioje, o pabaigos laukiama jau kitais metais. Čia numatoma įrengti priimamąjį, operacinius-procedūrinius kabinetus, intensyviosios terapijos ir karantino aptvarus su baseinėliais, ruoniukų svorio priauginimo ir adaptacijos baseinus, lauko baseinus jūriniams paukščiams. Pastato bendras plotas – 955 kv. m, baseinų plotas – 320 kv. m.

„Centro statybų kaina siekia maždaug 3 mln. eurų. Iš ES fondų buvo skirta pusė reikalingos sumos, kitą pusę turėjome pridėti savo, – skaičiavo Lietuvos jūrų muziejaus Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja. – Tačiau smogė karantinas, didžiąją praėjusių metų dalį muziejus negalėjo priimti lankytojų. Pradėjome ieškoti paramos. Esame labai dėkingi, kad prekybos tinklas „Lidl“ mus pats susirado, ištiesė pagalbos ranką. Sugalvojo projektą „Duok ruoniukui penkis“ ir dalį pajamų skiria statomo centro reikmėms. Beje, mums labai svarbu, kad ta pagalba – ne tik statyboms. „Lidl“ projektas yra ilgalaikis, lėšas galėsime naudoti pagal poreikius – ir ruoniams gydyti, maitinti.“

Prekybos tinklo indėlis aplinkos gerovei

Pasak „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovo Valdo Lopetos, prekybos tinklas supranta savo, kaip vieno didžiausių šalies prekybos tinklų, atsakomybę klientams ir mus supančiai aplinkai. Todėl organizacija stengiasi puoselėti biologinę įvairovę, rūpinasi planetos gerove, o to siekia vykdydami įvairias tvarias iniciatyvas.

Ženklas: projekto „Duok ruoniukui penkis“ maišelius bus galima atpažinti iš ant jų pavaizduoto ruoniuko. / „Lidl“ nuotr.

„Prieš beveik pusantrų metų pradėjome vykdyti projektą „Banginio dydžio dėkui“, jo metu atsisakėme vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių, taip siekdami pirkėjus paskatinti rinktis aplinkai draugiškesnes alternatyvas, – pasakojo V.Lopeta. – Dabar startavome su šios iniciatyvos tęsiniu – projektu „Duok ruoniukui penkis“. Jo metu visi šalies gyventojai galės prisidėti prie pajūryje dėl žmogaus veiklos nukenčiančių ruonių ir kitų gyvūnų reabilitacijos. Tai „Lidl“ parduotuvių lankytojai galės padaryti įsigiję naujų daugkartinio naudojimo pirkinių maišelių, kuriuos galės atpažinti iš ant jų pavaizduoto ruoniuko. Šie maišeliai taip pat yra pagaminti naudojant 50 proc. perdirbtų medžiagų, o maišelių kaina sieks 30 centų. Nuo kiekvieno įsigyto maišelio „Lidl“ skirs 5 centus Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui.“

Kiekvieno asmeninis indėlis

„Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas akcentuoja, kad parama šiam centrui ne tik išreiškia prekybos tinklo poziciją aplinkosaugos ir biologinės įvairovės klausimais, bet ir suteikia galimybę visiems šalies gyventojams kurti pagalbos gyvūnams centrą kartu.

„Projekto maišelius bus galima atpažinti iš ant jų pavaizduoto ruoniuko, – paaiškino V.Lopeta. – Tai itin svarbi iniciatyva, nuimsianti finansinę naštą nuo centro pečių, kuri yra išties nemenka. Vieno ruonio reabilitacijos metu vien maistas kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų. Po jos, norint stebėti žinduolius ir rinkti apie juos moksliniams tyrimams reikalingą informaciją, prie gyvūnų yra pritvirtinami specialūs siųstuvai. Vienas toks prietaisas kainuoja apie 4–5 tūkst. eurų. Tikimės, kad šis žingsnis suteiks galimybę prie ruonių ir kitų gyvūnų gerovės prisidėti kiekvienam gyventojui bei paskatins dar kartą susimąstyti apie mūsų indėlį į šalies ekosistemų puoselėjimą.“

„Jūrų muziejus labai džiaugiasi prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ socialine atsakomybe, verslo branda, – „Kauno dienai“ sakė N.Puteikienė. – Projektas labai vertingas ne tik dėl pagalbos gyvūnams. „Lidl“ pirkėjų tvarių maišelių naudojimas – kiekvieno pirkėjo asmeninis indėlis į ekologiją.“

Maišeliai – visose parduotuvėse

Įsigyti specialų maišelį ir prisidėti prie ruoniukų gerovės bus galima visose prekybos tinklo parduotuvėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje ir Vilkaviškyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių