Tuo metu BNS kalbinti degalinių tinklų atstovai bei naftos produktų tiekėjai teigė, kad SND jie dažniausiai įsigyja iš naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ ar kitų ES šalių, o Rusijoje tikino šio kuro neperkantys. Anot jų, didesnius rusiškų SND kiekius importuojantys prekiautojai jas galbūt parduoda šildymui arba reeksportuoja.

„Rusiškų suskystintų naftos dujų importas ir verslo santykiai su Rusija yra vertintini kaip moralinis aspektas ir tų įmonių vadovai, akcininkai patys galėtų plačiau pakomentuoti apie verslo santykių su Rusija palaikymą šiais precedento neturinčiais karo Europoje laikais“, – komentare BNS teigė ministerija.

BNS skaičiavimais, kurie remiasi Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, suskystintų naftos dujų (SND) importas iš Rusijos pernai sausį–lapkritį, palyginti su tuo pačiu laiku 2021 metais, augo 8,5 karto iki 60,6 tūkst. tonų (2021 metais – 7,1 tūkst. tonų) ir sudarė 54 proc. viso šio kuro importo (112,4 tūkst. tonų). 2021 metais iš Rusijos į Lietuvą importuota 8,6 tūkst. tonų SND.

SND importo iš Rusijos į Lietuvą vertė per šį laiką augo 9,4 karto iki 37,2 mln. eurų (4 mln. eurų).

Degalinių tinklo „Jozita“ vadovas Jonas Jokubauskis BNS teigė, jog tinklas iš Rusijos pernai įsigijo apie 1 proc. parduodamų SND.

Mes šiemet gal importuosime (iš Rusijos – BNS), deramės, žiūrime, dar nežinau.

„Visas dujas, praktiškai iki vieno kilogramo, iš „Orlen Lietuvos“ pernai įvežėme. Mes šiemet gal importuosime (iš Rusijos – BNS), deramės, žiūrime, dar nežinau“, – BNS sakė J. Jokubauskis.

Pasak jo, tinklas SND iš Rusijos importuoja, nes visoje Europoje jaučiamas jų trūkumas.

„Jeigu tų dujų būtų pakankamai, kas pagamintų, jokių problemų. Dabar mes Baltijos šalyse turime vieną „Orlen Lietuvą“ ir viskas. Ir patiems lenkams jų (SND – BNS) trūksta“, – teigė „Jozitos“ vadovas.

SND Lietuvos degalinėms tiekiančios įmonės „Grivzas“ vadovas Tomas Gečas BNS tikino, kad įmonė šį kurą perka iš  „Orlen Lietuvos“ bei esant poreikiui – iš Europos Sąjungos šalių.

„Pas mus „Orlen“ gamina Lietuvai pakankamai dujų. Antras dalykas, jeigu neturime kažkokio produkto, atsivežame iš Lenkijos, pavyzdžiui, propano. Mūsų gamykla neturi propano, tačiau yra klientai, kurį jie naudoja, tai vežame iš Lenkijos“, – BNS sakė T. Gečas.

„Iš Rusijos mes neperkame, tik iš Europos Sąjungos, jei yra poreikis“, – teigė jis.

T. Gečas teigė, kad įmonė SND iš Rusijos bandė gabenti 2015 metais, tačiau tai pasirodė finansiškai nenaudinga. 

„Iš Rusijos aš esu pabandęs atsivežti kokiais 2015 metais, tačiau važiuoti transportu mums yra labai dideli kaštai, tai mums neapsimoka važiuoti. O kalbant apie geležinkelį, mes neturime terminalo“, – sakė T. Gečas.

„Pas mus niekada neapsimokėjo turėti (naftos produktų – BNS) importo į Lietuvą, nes geležinkeliai suvalgo visą kainą ir nepakonkuruosi su „Mažeikių nafta“ („Orlen Lietuva“ – BNS), kai gamykla stovi kieme“, – teigė „Grivzo“ vadovas.

Kita suskystintomis naftos dujomis Lietuvoje prekiaujanti įmonė „Gazimpeksas“ į BNS pateiktus klausimus neatsakė.

Vis dėlto antradienį įmonės steigėjas Jonas Šarkauskas LNK žinioms patvirtino, jog rusiškos SND 2021 metais sudarė 39 proc. įmonės importuojamų dujų, o 2022 metais – 74 proc. Pasak jo, rusiškos SND yra pigesnės nei gaminamos Lietuvoje. 

„Nėra kur nupirkti propano. Jeigu būtų kur nupirkti, aišku, kad mes nepirktume (iš Rusijos – BNS)“, – LNK žinioms teigė „Gazimpekso“ vadovas.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas teigė nepastebėjęs, jog degalinėse pernai būtų išaugusi SND paklausa, todėl mano, kad didesni iš Rusijos įvežti šio produkto kiekiai gali būti naudojami šildymui arba reeksportuojami.

„Iš to, ką aš matau pernai, lyginant su užpernai, suskystintų automobilinių dujų prekyba smarkiai nesikeitė. Gali būti, kad šildymui ar kažkokioms kitoms paskirtims naudojamas arba reeksportuojamas produktas“, – BNS teigė E. Cicėnas.

„Nesimato, kad būtų išaugę pardavimai mažmeninėje rinkoje. Čia turbūt visiškai ne su degalų rinka susiję dalykai ir čia greičiausiai yra kažkoks eksporto elementas, importuoti tam, kad paskui kažkur toliau per Lietuvą galbūt eitų prekybos grandinė“, – svarstė jis.

Ministerija: SND sudaro nežymią dalį degalų

Ministerija tikina, jog Rusijos suskystintoms naftos dujoms netaikomos Europos Sąjungos sankcijos, o SND sudaro nežymią dalį Lietuvoje sunaudojamų degalų bei energijos išteklių.

„Suskystintos naftos dujos Lietuvoje daugiausia yra naudojamos automobiliams su dujine įranga bei namų ūkiuose maisto gamybai skirtuose dujų balionuose. Suskystintos naftos dujos sudaro nežymią dalį Lietuvoje sunaudojamų degalų, o taip pat ir energijos išteklių balanse“, – teigiama ministerijos komentare.

Energetikos ministerija tikina, jog valstybės energetikos infrastruktūra nėra naudojama rusiškų gamtinių dujų, elektros ir naftos produktų importui.

Nei suskystintų gamtinių dujų terminalas, nei „Amber Grid“ dujotiekiai, nei „Litgrid“ perdavimo tinklai nėra naudojami Rusijos energijos ištekliams ar energijai perduoti.

„Nei suskystintų gamtinių dujų terminalas, nei „Amber Grid“ dujotiekiai, nei „Litgrid“ perdavimo tinklai nėra naudojami Rusijos energijos ištekliams ar energijai perduoti“, – teigė ministerija.

Pagal kombinuotos nomenklatūros kodus VDA statistikoje SND apima suskystintą propaną, butaną, iki 95 proc. grynumo suskystintą etileną (eteną), iki 90 proc. grynumo suskystintą propeną, buteną ir butadieną bei kitus suskystintus dujinius angliavandenilius.

SND neapima suskystintų gamtinių dujų (SGD), kurių importas iš Rusijos per Klaipėdos terminalą sustabdytas nuo pernai kovo.

„Reuters“ anksčiau pranešė, kad SND iš Rusijos eksportas į Baltijos šalis pernai, palyginti su 2021 metais, išaugo nuo 159 tūkst. iki 331 tūkst. tonų, iš jų į Latviją – 77 proc. iki 232 tūkst., į Lietuvą – 8,5 karto iki 72 tūkst., į Estiją – 42 proc. iki 27 tūkst. tonų.

Agentūra teigė, kad dalis į Baltijos šalis eksportuotų rusiškų SND buvo perparduodama Ukrainai – vien gruodį šis reeksportas siekė maždaug 15 tūkst. tonų ir sudarė apie 15 proc. visų Ukrainos importuotų SNG.

Anot „Reuters“ šaltinių, rusiškos suskystintos naftos dujos daug pigesnės nei iš kitų šalių, pavyzdžiui, Lenkijos ar Rumunijos, todėl Ukrainai importuotojai nekreipia didelio dėmesio į šio kuro kilmę.

Agentūra taip pat nurodė, jog Ukraina suskystintas naftos dujas perka ir tiesiogiai iš „Orlen Lietuvos“.