Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau nei 2200 daugiabučių pastatų, o šiuose pastatuose įgyvendintos kompleksinės energiją taupančios priemonės, tokios kaip sienų, stogų šiltinimas ar šildymo sistemų modernizavimas. Kadangi renovuoti daugiabučiai suvartoja mažiau šilumos energijos, tai daro įtaką ir šilumos kainoms, pastebi Kęstutis Vaitukaitis, Savivaldybių asociacijos energetikos komiteto pirmininkas.

„Pastebėjus, kad sparti daugiabučių renovacija daro įtaką ir šilumos kainoms, savivaldybės stengiasi kruopščiau derinti pastatų atnaujinimo geografiją bei mastus kartu su šilumos tiekimo sistemų modernizavimu. Šiuo metu populiariausia priemonė kompensuoti mažėjantį šilumos energijos poreikį – šilumos trasų atnaujinimas“, – pasakoja K. Vaitukaitis.

Ekspertas priduria, kad dar be vamzdynų atnaujinimų, stengiamasi sumažinti veikiančių šilumos energijos gamybos įrenginių kiekį, įrengiami mažesnės galios įrenginiai. Taip pat planuojama investuoti ir į atsinaujinančius energijos išteklius.

Šilumos poreikis mažėja

Miestai, kuriuose renovuotų daugiabučių skaičius itin aukštas, susiduria su problema – šilumos poreikio mažėjimu. Kadangi šilumos tinklų išlaikymo kaštai lieka tokie patys, savivaldybės turi laiku sureaguoti ir investuoti į jos atsinaujinimą, kad šilumos energijos kainos neišaugtų.

Kompleksinis atnaujinimas

Birštono, kur yra nuo 2013 m. renovuoti 29 daugiabučiai ir dar vyksta 3 atnaujinimo darbai, renovuotose daugiabučiuose šilumos energijos poreikis mažėja, bet bendrą šiluminės energijos poreikį augina aktyvėjantis gyventojų jungimasis prie centralizuotų šilumos tinklų ir SPA centrų poreikis šiluminei energijai. Nors šilumos poreikis nemažėja, savivaldybė jau planuoja investuoti į šilumos tinklų būklę.

„Savivaldybės planuose – dviejų senų neekonomiškų ir nepatikimų vandens šildymo biokuro katilų pakeitimas į modernius, turinčius didesnį šilumos reguliavimo spektrą. Tolimuose šilumos trasų taškuose, kuriuose šilumos sunaudojimas vasaros laikotarpyje būna nedidelis, ateityje svarstome montuoti saulės kolektorius ir šilumos siurblius“, – teigia Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė.

Tokia pati tendencija stebima ir Druskininkų savivaldybėje, kur nuo 2013 m. modernizuoti 97 daugiabučiai namai, o 31 daugiabutyje vyksta renovacijos procesas. Anot Lino Urmanavičiaus, Druskininkų savivaldybės mero pavaduotojo, ryškaus šilumos gamybos mažėjimo dėl daugiabučių namų renovacijos nėra juntama dėl augančio vartotojų skaičiaus. Anot pašnekovo, šilumos kainų augimą stabilizuoti gali padėti ir kompleksinis veiksmų planas. Kartu su atnaujinamais namais savivaldybėje atnaujinami ir šilumos tinklai.

Kainų stabilumui – veiksmų planas

Savivaldybės turi derinti pastatų renovacijos apimtis ir geografiją su infrastruktūros modernizavimu, kompleksiškai užsiimti ne tik daugiabučių, bet ir šilumos tinklų renovacija. Kaina paprasčiausia stabilizuoti pasitelkiant kvartalinę renovaciją, kurios metu yra atnaujinami ne pavieniai būstai, bet grupės daugiabučių, kartu su inžinerine infrastruktūra. Šiuo metu savivaldybių Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas jau yra pasirengusios 35 arba daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių.