Už tokį šalies vadovo siūlymą balsavo 95 Seimo nariai, prieš buvo keturi, o susilaikė penkiolika.
Išvakarėse šį klausimą svarstęs parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seimui nutarė siūlyti dar kartą patvirtinti jau priimtas pataisas. Komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko teigimu, tokiu atveju įstatymas neįsigaliotų, kol išaiškinimo nepateiktų Konstitucinis Teismas.
Tačiau Seimas nepritarė, kad jau anksčiau Seimo priimtos pataisos būtų iš naujo patvirtintos: už balsavo 37 parlamentarai, prieš buvo 59 , o susilaikė penkiolika.
Konservatorė Ingrida Šimonytė prieš Seimo balsavimą siūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad išaiškintų, ar tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai.
Tuo metu „aušrietis“ Raimundas Šukys teigė, kad Konstitucijoje yra absoliutus draudimas laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Lietuvą.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad pačios diskusijos vyksta ir Suomijoje.
BNS rašė, kad G. Nausėdos teigimu, valstybių sąjungininkių branduolinio ginklo buvimas Lietuvos teritorijoje gali būti tinkama ir proporcinga atgrasymo priemonė siekiant apsisaugoti nuo priešiškų užsienio valstybių ginkluoto užpuolimo, tačiau tam, kad ji galėtų būti teisėtai naudojama, reikėtų keisti Konstituciją.
Šalies vadovas veto dekrete teigė, kad Seimo gegužės 7-ąją priimtas įstatymas sudarytų galimybę į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, jeigu tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams. Tai, anot jo, prieštarautų Konstitucijai, kurioje įtvirtintas draudimas masinio naikinimo ginklams būti Lietuvoje neturi jokių išimčių.
Pakartotinai vetuotas Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė – 71 parlamentaras.
Naujausi komentarai