Seimas spręs dėl centrinio banko valdybos narių „atvėsimo“ laikotarpio

Kaip Seime sakė finansų viceministras Janušas Kizenevičius, siūlymu siekiama sustiprinti LB nepriklausomumą ir interesų konfliktų prevenciją.

„LB tarnautojai, baigę karjerą LB, tam tikrą laiką negalės įsidarbinti įstaigose, kurias prižiūrėjo“, – parlamentarams pristatydamas pataisas sakė viceministras.

Pakeitimais siūloma drausti LB valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams ir kitiems valdybos nariams, kai jie nustos eiti pareigas LB, vienerius metus teikti profesines paslaugas įsidarbinus ar pagal civilinę sutartį tose įmonėse, su kuriomis buvo susidūrę ar priiminėjo sprendimus dirbdami LB.

Pataisomis siūloma neleisti įsidarbinti įmonėse, kurių atžvilgiu per paskutinius 12 darbo LB mėnesių tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė su jų arba tiesiogiai ar netiesiogiai patronuojančių bendrovių veiklos priežiūra ar kontrole susijusius sprendimus.

Taip pat baigusiems kadenciją centrinio banko valdybos nariams nebūtų galima be atšilimo laikotarpio įsidarbinti įmonėse, kurios vykdo lobistinę ar interesų gynimo veiklą, susijusią su LB liečiančiais klausimais, už kuriuos dirbdami ar eidami pareigas centriniame banke jie buvo atsakingi.

Liberalas Simonas Gentvilas priminė atvejį, kai 2024 metais iš LB valdybos pasitraukė Jurgita Šaučiūnienė, pripažinusi, kad ji galimai supainiojo privačius ir viešus interesus – eidama pareigas LB turėjo bent dviejų bankų – „Revolut“ ir DNB akcijas ir LB valdyboje priiminėjo sprendimus, kurie susiję su šiais bankais.

Jis domėjosi, kokie ribojimai dabar numatyti, kad valdyboje nedirbtų specialistai, kurie turi privačių bankų akcijų.

Viceministras apgailestavo, kad tokio atvejo nežino: „Nežinau šitos konkrečios situacijos“.

Tuo metu konservatorius Arvydas Anušauskas stebėjosi, kad nuostatos dėl „atvėsimo“ perkeliamos į įstatymą.

„Turėtų būti savaime suprantama, kad negalėtų dirbęs ir tiesiogiai priiminėjęs su priežiūra ir kontrole susijusius sprendimus, išėjęs iš Lietuvos banko, iš karto įsijungti į tų finansinių institucijų veiklą jau iš kitos pusės“, – kalbėjo jis.

BNS rašė, kad iš centrinio banko valdybos pasitraukusi J. Šaučiūnienė tai padarė po vidinio banko tyrimo. Pasak Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), J. Šaučiūnienė turėdama „Revolut“ akcijų ir opcionų, banko DNB bei „Ignitis grupės“ akcijų, to nenurodė privačių interesų deklaracijoje ir galimai tarnyboje sprendė klausimus, susijusius su šiomis bendrovėmis.

Teigiama, jog LB valdyba pripažino, kad J. Šaučiūnienė, dalyvaudama su „Revolut“ susijusių sprendimų procedūrose, veikė interesų konflikto situacijoje, be to, pažeidė įstatymą nenurodžiusi duomenų apie akcijas.