Seimo komitetai suabejojo „Ignitis grupės“ vadovų premijavimu akcijomis

„Gruodžio 4 dieną, kai turėjome tūkstančius naujų COVID–19 atvejų, kai neturėjome patvirtintos nei naujos Vyriausybės, nei Vyriausybės programos, penktadienio vakarą „Ignitis grupė“ paskelbė apie vadovų premijavimą akcijomis. Man atrodo, kad toks veiksmas ne tik neprisideda prie visuomenės pasitikėjimo „Ignitis“ vadovais, bet ir kelia pagrįstų klausimų dėl priimto sprendimo“, – posėdyje sakė Seimo BFK pirmininkas Mykolas Majauskas.

Pasak jo, įtarimų kelia, kad „yra vengiama atskleisti, kokius rodiklius įmonės vadovai turės pasiekti norėdami gauti premijas akcijomis.“

Tuo metu „Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas sakė, kad vykdant pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO), natūrali praktika yra kelti ilgalaikius tikslus įmonės vadovams ir užsitikrinti, kad kompensaciniame mechanizme nedominuotų tik trumpalaikiai tikslai.

„Iki 2020 metų pradėjome intensyviai vystyti gamybą Lietuvoje, 2020 metais pasiekėme tą vietą, kai turėjome stiprinti kapitalo bazę ir čia turėjome situaciją, kai turėjome apsispręsti, arba kapitalo bazę stiprinti iš biudžeto, arba pritraukti tarptautines ir vietines investicijas į Lietuvą“, – sakė D. Maikštėnas.

„Jas pritraukinėjant buvo padarytas IPO procesas. IPO procese natūrali praktika yra kelti ilgalaikius tikslus įmonės vadovams užsitikrinti, kad nedominuotų kompensacijos pakete tik trumpalaikiai tikslai. Jei įmonės kompensavimo sistemoje buvo vos ne pusė kintamo atlygio dalies, šiuo metu dalis sumažinta iki 20 proc. ir įvesta ilgalaikė 4 metų periodo schema, kuri įvykdo pilną suvienodinimą ilgalaikių tikslų, visų pirma valstybės ir investuotojų su vadovybės tikslais“, – pridūrė „Ignitis grupės“ vadovas.

M. Majauskas klausė, kodėl grupė neskelbia koreguoto EBITDA rodiklio (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją), kurį reikia pasiekti vadovams norint gauti premijas akcijomis.

D. Maikštėnas patikino, kad tai bus atskleista laikantis Lietuvos banko ir „Nasdaq“ biržos reikalavimų.

„Koreguotos EBITDA tikslas, kuris yra įdėtas į ilgalaikius 2023 metų tikslus, bus atskleistas pristatant metinius rezultatus. Kadangi įmonė vykdė IPO procesą, vykdant IPO procesą yra labai griežtas biržų reguliavimas. Po IPO nuo šių metų visi šie rodikliai ir toliau bus ir yra atskleidžiami nuosekliai kiekvienais metais“, – sakė D. Maikštėnas.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sakė, kad, jo nuomone, tai sukuria viešųjų ir privačių interesų konfliktą.  

„Įmonė priklauso Lietuvos valstybei ir parlamentarai arba Seimas turi teisę pasisakyti, ar įmonės vadovams yra pakankama motyvacinė sistema, kai nustatoma kintama darbo užmokesčio dalis už pasiektus rezultatus, ar reikėtų privatizuoti įmonę – tai yra tam tikros akcijų dalies perleidimas akcijomis. Gal tai būtų kai kam priimtinas dalykas, bet ne man. Tokia skatinimo sistema įveda labai didelį viešųjų ir privačių interesų konfliktą“, – sakė G. Paluckas.

Jo teigimu, abu komitetai gali kreiptis į finansų ministrę atšaukti sprendimą.

Tuo metu „Ignitis grupės“ stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Daubaras sakė, kad tokią praktiką taiko dauguma linstinguojamų įmonių, į kurias lygiuojasi „Ignitis grupė, ir teigė, kad tai yra geroji praktika.

„Sprendimas nebuvo priimtas per savaitę, per dvi ar per mėnesį. Jis gimė IPO proceso metu. Buvo labai aiškiai išsakyta, kad kiekviena listinguojama įmonė, nesvarbu ar Londone, ar kitur, turi skatinimo programą vadovams, nes tai suderina vadovų ir bendrovės akcininkų rezultatų siekimo tikslus. Tai yra geroji praktika. Tai faktiškai turi visos listinguojamos įmonės, į kurias mes aspiruojame. Kai kurios iš jų yra valstybės arba valstybė turi akcijų dalį“, – sakė D. Daubaras.

Ketvirtadienį į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkus siūlomas Renatas Pocius Seime kritikavo vadovų premijavimą akcijomis.

„Turime reguliacinį mechanizmą tokį, kuris generuoja įmonėms pelną arba pajamas nuo reguliuojamos vertės turto, kuris yra investuotas į reguliuojamas paslaugas. Mano vertinimu, tokia schema, kuri skatina premijuoti akcijomis, suteikia tam tikrą viešųjų ir privačių interesų problematiką, nes įmonių vadovai, turėdami akcijų, yra suinteresuoti kiek įmanoma pūsti įmonės turtą su tikslu, kad turėtų didesnį akcijų pajamingumą. Tokios schemos neturėtų būti taikomos“, – sakė R. Pocius.