Bendrovė į karyboje naudojamo trotilo gamybą ketina investuoti dėl geopolitinės situacijos ir būtinų saugumo reikmių, ketvirtadienį pranešė Susisiekimo ministerija.

„Atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją, sprogmenų pramonės plėtra – itin reikšmingas žingsnis tiek Lietuvos gynybai, tiek visam regionui“, – pranešime sakė viceministras Mindaugas Tarnauskas.

„Detono“ vadovas Vaidas Zubavičius ketvirtadienį BNS teigė, kad šiuo metu dar derinama, kurioje tiksliai vietoje bus statoma gamykla. Jo teigimu, tai galėtų būti Pakruojis arba Naujoji Akmenė, kur įsikūrę bendrovės padaliniai.

„(Ieškome – BNS) iš kelių vietų, tame tarpe žiūrime savas lokacijas. Ir Kaunas, ir Pakruojis, ir Akmenė – žiūrime ir savas lokacijas, ar jos galimos pritaikyti. (...) Bet žiūrime ir kitus variantus, kurie atitiktų reikalavimus“, – BNS sakė V. Zubavičius.

Jis teigė „negalintis nei patvirtinti, nei paneigti“, kad būsima trotilo gamykla gali būti statoma ir Panevėžio rajone, Upytės seniūnijoje, kur Vyriausybė praėjusią savaitę rezervavo tris valstybinės žemės sklypus būsimiems investuotojams.

„Tos vietos dėl lokacijos gali būti įvairios“, – pridūrė „Detono“ vadovas.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis BNS teigė, kad Upytė yra „viena iš galimų lokacijų“ šalia „eilės kitų“ potencialių vietų ir Ukrainos įmonės Specialiosios chemijos centras Lietuvoje planuojamai statyti vadinamųjų RDX sprogmenų gamyklai.

„Būtų ne mažiausia gamykla Europoje“

Anot V. Zubavičiaus, šiuo metu taip pat derinami finansavimo šaltiniai, iš kurių būtų finansuojama gamyklos statyba.

„Detono“ vadovo teigimu, tai galėtų būti nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE, buvusi „Invega“) bei komercinių bankų paskolos su valstybės garantija, Europos Sąjungos (ES) lėšos. Neatmetama, kad gali būti didinamas ir bendrovės įstatinis kapitalas. 

„Visi variantai dabar yra svarstomi, tiesiog renkamės, kad jie būtų ekonomiškai labiausiai naudingi įmonei“, – teigė V. Zubavičius.

Visi variantai dabar yra svarstomi, tiesiog renkamės, kad jie būtų ekonomiškai labiausiai naudingi įmonei.

Jo teigimu, būsimos gamyklos produkcija pirmiausia būtų skirta „vidinių gynybos resursų didinimui“.

„Toliau yra pagal galimybes pagalba Ukrainai, be abejo, Europos Sąjungos ir NATO šalių poreikiai. Bet fokusas yra  užtikrinti mūsų gynybinius resursus“, – kalbėjo „Detono“ vadovas.

Jis neatskleidė būsimų trotilo gamybos apimčių, tačiau teigė, kad „tai būtų iš Europos gamintojų ne mažiausia gamykla Europoje su daugiau nei vidutinėmis gamybinėmis apimtimis“.

V. Zubavičius pranešime sakė, kad pradėjus trotilo gamybą bendrovė galės plėstis ir ieškoti naujų rinkų. 

V. Zubavičius bendrovės 2023 metų ataskaitoje teigė, kad plėtra į gynybos pramonę yra viena „Detono“ strateginių verslo krypčių. Jo teigimu, įmonė pernai įstojo į Nacionalinės gynybos pramonės asociaciją, aiškinosi galimybes pradėti karyboje pritaikomų produktų gamybą.

Gamyklos statybos darbus planuojama pradėti 2025 metais ir baigti per dvejus metus. Joje kasmet planuojama pagaminti 1 tūkst. tonų trotilo, jis bus skirtas Lietuvos, Ukrainos, ES ir NATO šalių rinkoms. Iki 80 proc. produkcijos ketinama eksportuoti.

Trotilas naudojamas Lietuvos kariuomenės minų gamybai, artilerijos sviediniams, užvedimo elementų gamybai kalnakasyboje ir kitose srityse.

„Detonas“ pernai gavo 3,86 mln. eurų pajamų – 0,75 proc. mažiau nei 2022 metais, uždirbo 0,85 mln. eurų pelno prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 11,8 proc. mažiau, 0,53 mln. eurų grynojo pelno – 13,6 proc. mažiau.