Naujausią Mokėjimų strategiją trečiadienį pristatęs LB teigia, kad siekiama labiau apsaugoti gyventojus nuo finansinių sukčių, užtikrinti patogius atsiskaitymus nepriklausomai nuo aplinkybių, įskaitant ir grynųjų prieinamumą regionuose.
„Turime galėti saugiai ir patogiai atsiskaityti tiek kasdienėse, tiek nekasdienėse situacijose, nepriklausomai nuo to, kur žmogus gyvena, mieste ar kaime, kokias paslaugas renkasi. Turime sumažinti finansinio sukčiavimo apimtis, sustiprinti visos sistemos atsparumą. Šias vizijas bei prioritetus išdėstėme mokėjimų strategijoje, kurią parengėme“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Jo teigimu, dauguma gyventojų bankų paslaugas norėtų gauti gyvai, todėl mokėjimo, finansinės paslaugos turi būti prieinamos tiek skaitmeniniu būdu, tiek fiziškai.
„Nebūtinai tai turi būti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę veikiantis banko skyrius. Yra daug alternatyvų, kurias bankai jas jau taiko, pavyzdžiui, mobiliosios komandos, galimybės susitarti su savivaldybe ir veikti tam tikrą dienų skaičių per savaitę ir panašiai – ten, kur yra gyventojų poreikis. Turi būti parengta ir įgyvendinta geriausia praktika, užtikrinanti fizinių bankų paslaugų prieinamumą regionuose“, – sakė LB vadovas.
Anot jo, strategija rengiama Lietuvoje augant sukčiavimo apimtims, stebint būtinybę stiprinti rinkos atsparumą nenumatytiems sukrėtimams bei nepakankamą poreikių užtikrinimą regionuose.
Be to, pasak G. Šimkaus, Lietuva yra priklausoma nuo kelių neeuropinių mokėjimo sprendimų, ypač prekybos ir paslaugų vietose, kur dominuoja tarptautinės mokėjimo kortelės bei pasaulinių technologijų milžinių mobiliosios piniginės.
Pasak centrinio banko, strategijoje numatytos trys kryptys – didinti mokėjimų sistemos saugumą ir atsparumą, didinti paslaugų prieinamumą bei skatinti inovacijas.
Numatoma griežtinti kovą su sukčiavimu, didinti mokėjimo paslaugų tiekėjų atsakomybę bei užtikrinti, jog mokėjimai veiktų ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, ištikus geopolitinei grėsmei.
„Kalbu taip pat ir apie offline režimą, tai yra atsiskaitymas kortelėmis, kai nėra interneto ryšio. (...) Pastarųjų kelių metų įvykiai parodė, kad grėsmės yra išaugusios, paslaugos tiek dėl nelaimių, dėl kibernetinių atakų, gali sutrikti ir ilgesniam laikui, gali sutrikti elektros tiekimas, ryšys. Todėl manome, kad šitos priemonės turėtų būti išplėstos, turi būti sukurtas galėjimas atsiskaityti ir kitomis nenumatytomis aplinkybėmis“, – kalbėjo G. Šimkus.
Taip pat norima, kad finansinės paslaugos būtų dar patogesnės ir vyresniems, skaitmeninių įgūdžių neturintiems, mažiau apgyvendintose vietovėse gyvenantiems žmonėms. Centrinis bankas sieks, kad žmonės galėtų visoje šalyje lengviau išsiimti grynųjų bei nesunkiai pakeisti paslaugų tiekėją.
Pasak G. Šimkaus, nors prieš kelis metus bankomatų tinklas regionuose buvo išplėstas, galimybės išsiimti grynųjų įvairiose savivaldybėse yra nevienodos.
Sieks daugiau europinių mokėjimo sprendimų
Siekdamas mažinti Lietuvos priklausomybę nuo ne Europos Sąjungos valstybių sukurtų mokėjimo sprendimų, centrinis bankas žada siekti, jog atsiskaitant už prekes ar paslaugas pradėtų būti naudojamos ir europinės sistemos.
LB teigimu, tai padidintų mokėjimų rinkos konkurencingumą, būtų alternatyva dabartinėms mokėjimo kortelėms, tad žmonės turėtų daugiau pasirinkimų, kaip atsiskaityti už prekes ar paslaugas.
„Daugelyje Europos valstybių yra nacionaliniai arba regioniniai sprendimai. Lietuvoje to nėra. Todėl reikia sukurti sąlygas, kad europinis atsiskaitymo ir mokėjimo sprendimas ateitų į Lietuvą“, – sakė jis.
„Tam yra puikus metas, nes regioniniai mokėjimo sprendimai Europoje vystosi sparčiai bei plečia savo paslaugas“, – pridūrė LB vadovas.
Jo teigimu, centrinis bankas taip pat mato galimybių plėtoti momentinių mokėjimų panaudojimą, pasitelkiant bendrąją mokėjimų eurais erdvę SEPA.
Pasak G. Šimkaus, tai leistų pasiūlyti naujų patogesnių mokėjimo paslaugų: „Ne tik gyventojų tarpusavio atsiskaitymams, bet ir elektroninei prekybai, mokesčių sumokėjimui, įmokų sumokėjimui, verslo mokėjimams, ar net atsiskaitymams fizinėse prekybos vietose.“
„2030 metais norime, kad šie pokyčiai jau veiktų“, – teigė G. Šimkus.
(be temos)