Tai, kad įmonė Lietuvoje pamatus patiesia daugeliui specialistų ir sulaukia tarptautinės rinkos žaidėjų dėmesio, anot verslo konsultantų, liudija retą gebėjimą prisitraukti stiprius kandidatus bei įdirbį ugdant juos ne tik profesiškai, bet ir vertybiškai.

Įmonei jaučia dėkingumą

Su „Švyturio-Utenos alaus“ įmone nuo 1999 m. nesiskyrusi A. Vasiljevienė pirmiausia dirbo rinkodaros skyriuje, vėliau tapo šio skyriaus direktore. Nuo 2014 m. vadovavo pardavimo komandai kaip „Off Trade“ pardavimų direktorė, o 2016 m. tapo viso Pardavimo skyriaus direktore Lietuvoje. Dar pernai ji sulaukė kvietimo jungtis prie Eksporto ir licencijų komandos „Carlsberg“ būstinėje Danijoje bei nuo 2022-ųjų tapti SEAO padalinio viceprezidente.

Aušra Vasiljevienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Su dideliu užsidegimu laukiu starto naujose pareigose. Tokios tolimos šalys kaip Pietų Korėja, Japonija, Australija, Izraelis gali atrodyti egzotika, bet man tai pirmiausia asocijuojasi su pažanga ir aukštu išsivystymo lygiu. O tai reiškia dideles verslo galimybes, didelį potencialą. Būsiu tas žmogus, kuriam reikės tuos šalių potencialus pamatyti, įvertinti, pasverti ir, nusistačius prioritetus, imtis teisingų iniciatyvų įgyvendinimo“, – apie naujas pareigas pasakojo A. Vasiljevienė, kuri SEAO verslo padalinyje plėtos ir spartins apimtis bei rinkos dalį, taip pat grynąsias pajamas ir pelną.

A. Vasiljevienės pareigas Lietuvoje nuo šiol užims Mindaugas Čižauskas, ilgametis bendrovės darbuotojas, pastaruoju metu dirbęs pardavimų vadovu. Prieš atsisveikindama su komanda Lietuvoje, A. Vasiljevienė neslėpė dėkingumo savo darbdaviui:

„Esu labai dėkinga „Švyturiui“ už jame sukauptą didelę vadybos patirtį, suformuotus verslo valdymo ir vadovavimo įgūdžius, už įgytas teisingas verslo kultūros vertybes ir, svarbiausia, už įskiepytas augimo ir nuolatinio tobulėjimo nuostatas“.

Vadovas palaiko norą augti

„Švyturio-Utenos alaus“, priklausančio tarptautiniam „Carlsberg“ tinklui, vadovas Rolandas Viršilas pasakoja, kad karjeros augimo perspektyvomis bei galimybėmis pasinaudoja ne vienas darbuotojas, o tokią praktiką jis priima kaip natūralų ir sėkmingą darbuotojo augimą.

Rolandas Viršilas. /  D. Kučio nuotr.

„Noriu padėkoti Aušrai, kuri daugybę metų atsakingai ėjo pareigas – jos indėlis įmonės veikloje išties ryškus ir nepamirštamas. Vis dėlto, mūsų vidinė politika yra visuomet palaikyti tarptautinės karjeros siekiančius talentus. Tad ir šįsyk džiaugiamės, kad profesiniai gebėjimai neliko nepastebėti mūsų sektoriaus lyderių“, – teigia R. Viršilas.

Vadovo teigimu, sėkmingų specialistų, pradėjusių karjerą įmonės viduje, o paskui migravusių į tarptautinius „Carlsberg“ padalinius, iš tiesų daug. Be to, dalis darbuotojų nuolat dalyvauja tarptautinėse stažuotėse, specialių užduočių atlikime užsienio šalyse.

Pavyzdžiui, Lietuvoje iki 2018 m. pardavimų vadovo pareigas ėjęs Alius Antulis priėmė pasiūlymą persikelti į Bulgariją, kur kelerius metus šios šalies „Carlsberg“ bendrovėje ėjo pardavimų direktoriaus pareigas. Nuo šių metų pradžios A. Antulį „Carlsberg“ skyrė generaliniu direktoriumi „Carlsberg“ įmonėje Azerbaidžane.

Kita sėkmės istorija susijusi su Imantu Čepuliu – ėjęs „Carlsberg“ Baltijos šalių investicijų vadovo pareigas, 2014 m. jis laimėjo konkursą „Carlsberg“ Azijos regiono Investicijų ir turto vadovo pareigoms užimti. O dešimtmetį sėkmingai pirkimų vadove Baltijos šalyse dirbusi Ingrida Kanopkaitė prieš ketverius metus sulaukė kvietimo persikelti į pagrindinį bendrovės biurą Šveicarijoje, kur lig šiol eina antrinės pakuotės pasaulinių pirkimų vadovės pareigas.

Skatinama vidinė karjera

„Karjeros galimybių atvėrimas, praplečiant ribas ne tik už Lietuvos, bet ir Baltijos šalių sienų“, – taip apie darbuotojų karjeros pokyčius atsiliepia „Švyturys-Utenos alus“ žmogiškųjų išteklių valdymo verslo partnerė Lietuvoje Julija Gedrimė.

Julija Gedrimė. / Asmeninio archyvo nuotr.

Jos teigimu, Lietuvos darbuotojų pastarųjų metų karjeros geografija tikrai plati: Danija, Bulgarija, Azerbaidžanas, Malavis, Kambodža, Prancūzija, Vokietija ir kitos šalys. „Carlsberg“ grupėje, pasak jos, tikrai yra skatinama vidinė karjera, dalijimasis patirtimi skirtingose šalyse ir kultūrose, talentingi darbuotojai turi galimybę išvažiuoti trumpalaikiam projektui, pavyzdžiui, pusei metų, arba persikelti į kitą šalį ilgesniam laikui.

„Žinoma, egzistuoja ir tam tikri kriterijai – tarptautiniai paskyrimai prieinami tiems, kurie pilnai pateisina arba viršija lūkesčius esamose pareigose ir demonstruoja norą bei gebėjimą judėti horizontaliai arba vertikaliai, užimant laipteliu aukštesnę atsakomybę Lietuvoje ar svetur. Kasmet vertiname darbuotojų veiklos rezultatus, jų elgesio suderinamumą su įmonės vertybėmis, aptariame potencialumą, dėliojame galimas karjeros kryptis. Galų gale, paties darbuotojo klausiame, kokie yra jo karjeros lūkesčiai, ar jis norėtų ir galėtų kraustytis į kitą šalį, kuriam laikotarpiui ir t. t. Kaip įmonių grupės išorėje, taip ir viduje vyksta talentų „medžioklė“, o „Švyturio-Utenos alaus“ darbuotojai ne retai tampa geidžiamu taikiniu“, – pastebi J. Gedrimė, pridurdama, kad praėjusiais metais net 63 proc. atvirų vadovų pozicijų buvo suteiktos vidiniams įmonės darbuotojams.

Tuo tarpu įsitraukimo sprendimų vadovės, „OVC Consulting“ partnerės Almantos Jakštaitės-Vinkuvienės teigimu, kuri 2020-aisias „Švyturiui-Utenos alui“ įteikė ir „Ateities organizacijos“ titulą, kai darbuotojas užauga vienoje tarptautinės kompanijos įmonėje ir pereina viduje į kitą, tai siunčia aiškią žinutę apie sėkmingą talentų valdymą.

Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė. / Asmeninio archyvo nuotr.

„Taip susiformuoja iš tiesų stiprus ilgalaikis darbuotojo ir įmonės ryšys, leidžiantis išlaikyti išskirtinai stiprius žmones. Tik, žinoma, norėdama tokių rezultatų, kiekviena įmonė turi vadovautis tam tikromis sąlygomis ir vidinėmis vertybėmis“, – sako A. Jakštaitė-Vinkuvienė.

Minimų vertybių, tarp kurių rikiuojasi bendradarbiavimas, iniciatyvumas, lankstumas sprendimuose, įvairovės skatinimas ir priėmimas, anot jos, turi būti realiai laikomasi ir jos realiai turi skatinti augimą – tiek įmonės, tiek darbuotojų.

„Be to, organizacijoje turi būti talentų valdymo sistema, kad galėtų vykti tikslingas ir sistemiškas talentų puoselėjimas. Sveikintinas įsitraukimas į įvairius projektus, kokybiškas vidinis atrankų organizavimas, prieinama informacija apie viduje galimas pozicijas, aiškios karjeros schemos ir žemėlapiai – informacija, kuri žmonėms padėtų geriau suvokti kur save nukreipti. Tokiu būdu įmonės gali nuosekliau suderinti savo poreikius su neretai labai ambicingais stiprų potencialą turinčių savo talentų lūkesčiais ir išlaikyti juos įmonės ribose“, – pataria „OVC Consulting“ atstovė.