Remiantis naujausiu bendrovės „Mano BŪSTAS“ atliktu tyrimu, daugiau nei kas dešimtas (11,5 proc.) daugiabučių gyventojas nežino apie jų namui priklausančias kaupiamąsias lėšas, nors kiekvieną mėnesį moka tam skirtas įmokas. Dar daugiau, tik 50,7 proc., gyventojų teisingai nurodo, kur šios lėšos yra laikomos, o likusi dalis klysta arba apskritai neturi apie tai informacijos.

Tyrimas parodė, kad nors 84,5 proc. respondentų žino, jog turi teisę spręsti dėl kaupiamųjų lėšų panaudojimo, dauguma nėra užtikrinti, kokiems darbams jos gali būti skirtos. Pavyzdžiui, 43,9 proc. klaidingai mano, kad šios lėšos gali būti naudojamos laiptinių priežiūrai, o 33,1 proc. – kiemo tvarkymui, nors tai neatitinka įstatymuose apibrėžtos paskirties.

Dauguma gyventojų (50,7 proc.) mano, kad minėtas lėšas kaupia administratorius, 41,9 proc. nurodo, kad daugiabučių bendrijos, 6,1 proc. gyventojų įsitikinę, kad jos kaupiamos savivaldybių biudžetuose, o dar 1,4 proc. nurodė ir turto fondą.

„Mano BŪSTAS“ yra viena iš nedaugelio administravimo bendrovių Lietuvoje, kuri suteikia galimybę klientams savitarnos platformoje stebėti kaupiamąsias lėšas realiu laiku.

Tyrimo išvados taip pat atskleidė svarbią tendenciją – 91,2 proc. gyventojų norėtų gauti aiškią ir nuolatinę informaciją apie namo kaupiamąsias lėšas.

Pasiūlė patogų sprendimą

Suprasdamas, kaip svarbu gyventojams be didesnio vargo rasti informaciją apie kaupiamąsias lėšas, „Mano BŪSTAS“ dar prieš kelerius metus pirmasis rinkoje pasiūlė savo klientams patogų sprendimą. Jiems yra suteikta galimybė šių lėšų statusą bet kada pasitikrinti įmonės savitarnos platformoje. „Mano BŪSTAS“ yra viena iš nedaugelio administravimo bendrovių Lietuvoje, kuri suteikia galimybę klientams savitarnos platformoje stebėti kaupiamąsias lėšas realiu laiku.

„Mano BŪSTO“ Produktų grupės vadovė Indrė Kolesnikovienė pastebi, kad vis daugiau įmonės klientų naudojasi jiems priklausančia galimybe nuolat stebėti, kiek jų namas turi kaupiamųjų lėšų.

„Puikiai suvokiame, kad klientams yra svarbu bet kada pasitikrinti, kiek jų namo fonde yra kaupiamųjų lėšų. Pagal tai gyventojai gali planuoti didesnės apimties remonto darbus arba kitas būsto tvarkymo išlaidas. Todėl buvome pirmieji rinkoje savo klientams pasiūlę tai matyti bet kuriuo paros metu. Jiems tereikia prisijungti prie savitarnos platformos ar mobiliosios programėlės, kur vos kelių mygtukų paspaudimu rodomas ne tik kaupiamųjų lėšų likutis, bet ir visa informacija, kur ir kam šios lėšos buvo panaudotos“, – akcentavo I. Kolesnikovienė.

Gali pasitikrinti bet kada

Anot jos, daugiabučių gyvenamųjų butų ir kitų patalpų savininkai kiekvieną mėnesį moka kaupiamąsias įmokas, o šios lėšos gali būti panaudojamos avarijų padariniams šalinti. Tiesa, tyrimas atskleidė, kad dauguma gyventojų nežino, kokiems darbams kaupiamosios lėšos gali būti naudojamos. Be to, pastebi I. Kolesnikovienė, dalis žmonių apskritai nežino, kur ieškoti informacijos apie jų namui priklausančias kaupiamąsias lėšas.

Mano BŪSTO“ klientams tereikia prisijungti prie savitarnos platformos ar mobiliosios programėlės, kur rodomas ne tik kaupiamųjų lėšų likutis, bet ir visa informacija, kur ir kam šios lėšos buvo panaudotos.

„Tai vienas dažnesnių klausimų, kurių sulaukiame, kai į mus kreipiasi gyventojai, siekiantys keisti namo administratorių ir savo būsto priežiūrą patikėti mums. Susidaro įspūdis, kad ši informacija nuo jų galimai būdavo slepiama. Tačiau būtina priminti, kad duomenys tiek apie kaupiamąsias įmokas, tiek apie tai, kur jos yra laikomos, gyventojams turi būti laisvai prieinami. Minėtų lėšų laikymą labai aiškiai reglamentuoja įstatymai – jos gali būti saugomos arba administratoriaus, arba namo bendrijos sąskaitoje. Ne mažiau svarbu ir tai, kad kiekvienas gyventojas turėtų galimybę laisvai pasitikrinti kaupiamųjų lėšų statusą, papildomai dėl to nesikreipdamas į savo namo administratorių. Būtent tokią galimybę savo klientams esame sudarę jau ne vienus metus“, – sako „Mano BŪSTO“ Produktų grupės vadovė.

Lietuvos daugiabučių namų gyventojų tyrimas dėl kaupiamųjų lėšų buvo atliktas spalio–lapkričio mėnesiais, apklausiant daugiau kaip 220 Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio daugiabučių gyventojų.