- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Minint Žemės dieną, atkreipiamas dėmesys į aplinkosaugą ir tvarumą. Šiandien tvarumas tampa neatsiejama daugumos verslo įmonių strategijos dalimi, tačiau vien apibrėžti kilnią misiją nebeužtenka. Įmonių klientai ir partneriai vis dažniau savo sprendimus priima atsižvelgdami į įmonės požiūrį į tvarumą. Todėl įmonės imasi realių kasdienių veiksmų, padedančių įgyvendinti tvarumo tikslus. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad atsakingas požiūris bei aplinkos tausojimas jau seniai tapo prekybos tinklo kasdienybės dalimi.
„Itin daug dėmesio skiriame tvarumo sprendimams – mums rūpi aplinka, kurioje gyvename ir dirbame. Savo veikloje nuolat taikome įvairias priemones, kurios prisideda prie poveikio aplinkai mažinimo. Taip pat atsižvelgiame į tvarius sprendimus pasirinkdami gamintojus, tiekėjus ir produktus, rūpinamės gyvūnų gerove, daug dėmesio skiriame aplinkai draugiškesnėms produktų pakuotėms, taikome ir kitas tvarias iniciatyvas, į kurias įtraukiame ir savo darbuotojus“, – teigia V. Budrienė.
„Iki“ dėmesys gyvūnų gerovei
Atsižvelgdamas į dėmesį aplinkai ir gyvūnų gerovę, „Iki“ pirmasis iš prekybos tinklų nuo šių metų vasario mėn. nusprendė kulinarijos gaminiuose nebenaudoti narvuose laikomų vištų kiaušinių. Prekybos tinklas skaičiuoja, kad kasmet vien kulinarijos gaminiams sunaudojama daugiau kaip 100 tūkst. kilogramų kiaušinių. Ir nors susidūrus su ribota antros kategorijos kiaušinių pasiūla rinkoje teko peržiūrėti tiekimo grandinę, nuo šiol visą kiekį kiaušinių prekybos tinklo kulinarijos cechui tieks ant kraiko laikomų vištų kiaušinių augintojai.
Šis sprendimas – ne pirmas „Iki“ žingsnis siekiant didesnės gyvūnų gerovės. „Iki“ yra pirmasis prekybos tinklas Lietuvoje, visiškai nutraukęs prekybą gyva žuvimi. Paskutiniai gyvos žuvies akvariumai parduotuvėse buvo išmontuoti pernai pavasarį. Be to, pernai rudenį gyvūnus globojančioms organizacijoms skirta 30 tūkst. eurų paramos.
Kova su maisto švaistymu
„Iki“ nuolat stengiasi prisidėti prie socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, taip pat ne mažiau svarbu ir maisto švaistymo problema. Todėl bendradarbiavimas su „Maisto banku“ ir maisto perdavimas stokojantiesiems yra tapęs savaime suprantama kasdiene procedūra. Tai, kad atiduodamas visas nespėjamas parduoti maistas iš parduotuvių Lietuvoje ir paliekama laiko iki pasibaigiant šio maisto galiojimo terminams jį paskirstyti nepasiturintiems, yra pavyzdinis požiūris tiek į maistą, tiek į kovą su jo švaistymu.
„Paramos poreikis ypač aktualus tapo per pandemiją. Šiuo sudėtingu laikotarpiu ne tik kasdien perduodame besibaigiančio galiojimo visų kategorijų produktus labiausiai stokojantiems, bet taip pat stengiamės kaip įmanoma palengvinti darbo sąlygas „Maisto banko“ savanoriams. Jiems dėl griežtų karantino apribojimų paruošti vis daugiau maisto davinių sudėtinga, todėl suteikiame paramą ne tik produktais, bet ir jau pagamintais kulinarijos gaminiais“, – teigia V. Budrienė.
„Maisto bankui“ prekybos tinklas jau 12 metų perduoda besibaigiančio galiojimo produktus ir yra didžiausias šios organizacijos rėmėjas. Per visą bendradarbiavimo laikotarpį prekybos tinklo paaukoto maisto suma siekia 46 mln. eurų.
Plastiko taršos mažinimas
Pasak komunikacijos vadovės, prekybos tinklas nuolat ieško būdų sumažinti naudojamo plastiko kiekius įmonės veikloje ir peržiūri vidinius veiklos procesus. Visas plastikas įmonėje yra kruopščiai rūšiuojamas ir perduodamas perdirbti.
„Vadovaudamiesi žiedinės ekonomikos principais siekiame kuo labiau sumažinti atliekų kiekį ir poveikį aplinkai, todėl atsakingai rūšiuojame ir skatiname perdirbimą. Vienas to pavyzdžių – plastikiniai maišeliai. Visi „Iki“ parduotuvių kasose parduodami plastikiniai pirkinių maišeliai yra pagaminti iš „Iki“ parduotuvėse surinkto ir išrūšiuoto, o vėliau 100 proc. perdirbto plastiko“, – sako V. Budrienė.
Taip pat ir pirkėjams siūlomos plastiko alternatyvos, pavyzdžiui, popieriniai ir daugkartinio naudojimo maišeliai vietoj plastikinių. Pastebima, kad plastikinių maišelių pardavimai nuolat mažėja – vien pernai sumažėjo maždaug 30 proc. Vaisiams ir daržovėms taip pat siūlomi daugkartiniai maišeliai, kuriuos pirkėjai gali turėti su savimi arba įsigyti parduotuvėje.
Jau kurį laiką prekybos tinklas taiko ir kitus plastiko taršos mažinimo sprendimus. Daug dėmesio kreipiama ir į aplinkai draugiškas pakuotes. Nors maisto produktų pakuotėms keliami aukšti reikalavimai, priimtas sprendimas fasuotas salotas pakuoti į patogias ir patrauklias pakuotes, pagamintas iš perdirbti skirto plastiko.
Žalioji energija tiek prekybos tinklui, tiek darbuotojams
Plėtodamas tvarios veiklos modelį prekybos tinklas daug dėmesio skiria energetiškai efektyviems pastatams, energijos suvartojimo mažinimui ir žaliajai energijai. Dar 2016 m. pradėta pereiti prie žaliosios elektros energijos naudojimo ir nuolat didintas jos kiekis bendrame suvartojamos elektros kiekyje. Šiuo metu žalioji energija sudaro net 90 proc. visos prekybos tinklo sunaudojamos energijos.
Tačiau vien žaliosios energijos naudojimu įmonės veikloje neapsiribojama. „Iki“ iniciatyva su energijos tiekėju buvo pasirašyta sutartis, kad darbuotojai ir savo namuose galėtų naudoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją. Tokiu būdu kiekvienas „Iki“ dirbantis žmogus gali prisidėti prie gamtos tausojimo ir švarios aplinkos.
Įrengiant naujas ir rekonstruojant senesnes parduotuves padaroma daug sprendimų, prisidedančių prie energijos taupymo, mažinančių elektros sąnaudas ir anglies dvideginio išmetimą. Išsikeltą tikslą iki 2022 metų savo veikloje sumažinti elektros vartojimą 9,3 proc., o anglies dvideginio išmetimą 23 proc. prekybos tinklas jau įgyvendinimo ir šiuo metu yra apibrėžiami nauji aplinkosauginiai tikslai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medikus rengiantys universitetai vienija jėgas ir nori būti išgirsti
Du stiprūs šalies akademinės medicinos centrai – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus universitetas (VU) – suvienijo jėgas ir pakvietė visuomenę ir politikus opiai diskusijai Lietuvos sveikatos forume „Unive...
-
Gimtadienį „Megoje“ šventė sūnus – dovanų netikėtai gavo mama
„Už šventę sūnui – dovana mamai“, – juokėsi kaunietė Aušra, tapusi viena iš prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vykstančio žaidimo „MEGOJE perki – DYSON kasdien laimi!“ laim...
-
Teisme – „GetJet Airlines“ ginčas su vyriausybine strateginių sandorių komisija1
Aleksandro Čeliadino netiesiogiai iš dalies kontroliuojama orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ bylinėjasi su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados su...
-
Teismas užkirto kelią A. Stumbrui bylinėtis dėl prisijungimo prie „Litgrid“ elektros tinklo6
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą nepriimti Rolando Pakso žento ir verslo partnerio Aivaro Stumbro skundo byloje dėl atmestų prašymų prisijungti prie bendrovės „Litgrid&ldquo...
-
„YIT Lietuva“ statys naują „Agrokoncerno“ fermų kompleksą – darbų vertė 52,6 mln. eurų2
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kom...
-
GIPL rangovė „Alvora“ kaltina energetikos institucijų vadovus šmeižtu
Pagrindinė Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybos rangovė „Alvora“ šmeižtu kaltina energetikos ministrą, GIPL užsakovės „Amber Grid“ bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovus, ta...
-
„BaltCap“ afera: aiškėja, kas galėjo nutikti su dingusiais milijonais56
Buvęs investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo partneris Šarūnas Stepukonis į Lietuvos lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ akcininkės Estijos to paties verslo įmonės „OB Holding 1&...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
Teismas iš naujo spręs, kurios šalies teisme turi būti nagrinėjama „BaltCap“ byla9
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo nagrinėti, ar investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių ieškinys dėl Šarūno Stepukonio praloštų dešimčių milijonų eurų grąžinimo turi b...