Tvaraus metodo pradininkai
Prieš penkiolika metų „Krekenavoje“ startavo tuo metu dar visai nauja, mažai žinomu metodu paremta regeneracinė žemdirbystė. Svarbiausias jos principas – dirvožemio atstatymas bei gerinimas natūraliais būdais, minimaliai mechaniškai jį pažeidžiant, taikant sėjomainą, tarpinius pasėlius ir skatinant organinių medžiagų kaupimąsi.
Sprendimas tvariai dirbti žemę ir auginti grūdus bei daržoves atsirado natūraliai iš visų „Vikondos grupei“ priklausančių žemės ūkio bendrovių bei maisto pramonės įmonių patirties, atsakomybės ir supratimo, kad tik sveikame dirvožemyje užaugs sveikas ir kokybiškas maistas. UAB „Krekenava“ yra vertikaliai integruoto verslo grupės dalis, todėl jai taip pat labai svarbu, kokios žaliavos ir kokiu būdu yra užsiauginamos.
„Mūsų grupės žemės ūkio bendrovės kasdienėje praktikoje orientuojasi į dirvožemio gyvybingumo atkūrimą ir ilgalaikį išsaugojimą, – sakė bendrovių „Krekenava“ ir „Liberiškis“ direktorius Vaidas Lebedys. – Mes žemės visiškai neariame, ją judiname tik minimaliai. Paliekame visus šiaudus, tuo skatindami organinės medžiagos kaupimąsi dirvožemyje – taip didėja humuso kiekis. Tam naudojami tarpiniai pasėliai, nepaliekame per žiemą dirvos visiškai plikos, taip saugome ją nuo erozijos.“
Ne trumpalaikis eksperimentas
Pasak V. Lebedžio, toks žemės dirbimas leidžia sumažinti trąšų naudojimą, o augalas savaime būna sveikesnis, nes užauga sveikoje žemėje, kurioje vyksta natūralūs procesai. „Mūsų bendrovėse žemė suvokiama kaip gyvas organizmas, kurį reikia ne išnaudoti, o atkurti ir išsaugoti ateities kartoms, – pasakojo direktorius. – Neariminė technologija, tarpiniai pasėliai, sėjomaina, kultūrų įvairovė ir dirvos neuždengimo vengimas žiemą yra sąmoningi sprendimai dirvožemio gyvybingumui ir atsparumui klimato kaitai didinti. Inovacijos žemės ūkyje suvokiamos kaip harmonija su gamta, aplinka, kaip ilgalaikė investicija į tvarią gamybą ir rinkos ateitį, o ne trumpalaikis eksperimentas.“
UAB „Krekenavos“ bendrovės dirbamos žemės plotai užima apie 5 200 ha žemės. Juose šiuo metu auga burokėliai, cukriniai runkeliai, rapsai, kviečiai, miežiai, avižos ir neseniai pradėta auginti nauja kultūra – sojų pupelės. Pastarųjų, pasak direktoriaus, pasirinkimas pagrįstas ne tik ekonomikos sprendimais, bet ir prisitaikymu prie klimato pokyčių bei dirvožemio biologinės įvairovės, ekosistemos stiprinimu.
Iššūkiai lengvai įveikiami
Jau apie 15 metų UAB „Krekenava“ dirbanti agronomė Auksė Novogrudskė sako, kad išlaikyti efektyvų ir kartu tvarų ūkininkavimo principą nebūtų įmanoma be vieningo ir sumanaus kolektyvo. „Kolektyvas yra bene svarbiausias komponentas, lemiantis sėkmę, – įsitikinusi agronomė, kurios darbas tokia modernia žemdirbystės metodika paremtoje bendrovės veikloje yra taip pat labai atsakingas. – Tačiau kai dirbama vieningai, kai tarp darbuotojų ir vadovų vyrauja supratimas ir pagarba vieni kitiems, tada ir darbas atrodo ne toks sunkus, ir visi iššūkiai lengviau įveikiami.“
Tų iššūkių, žinoma, kaip ir visame žemės ūkyje, apstu. Kad ir su sojų pupelėmis, kurios auginti buvo pasirinktos ne atsitiktinai – klimatas šiltėja, tad bendrovėje norėjosi išmėginti šią kultūrą, nes sojų pupelės yra atsparesnės nepalankioms oro sąlygoms. „Nors praėjusi vasara didele šiluma mūsų nepalepino ir sojų pupelių derlius nebuvo toks, kokio norėtume, vis dėlto vasaros Lietuvoje darosi vis karštesnės, todėl manoma, kad ši kultūra turi perspektyvą“, – sakė UAB „Krekenava“ direktorius V. Lebedys.
(be temos)