„Prezidentė įstatymą pasirašė“, – BNS trečiadienį sakė D. Grybauskaitės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.

Pagal įstatymą, galės būti tikrinami tie sandoriai, kurių vertė viršys 10 proc. bendrovės metinių pajamų. Vyriausybei nusprendus, kad sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jis negalės būti vykdomas. Tačiau parlamentarai paskutinėje stadijoje atsisakė anksčiau svarstyto pasiūlymo tikrinti įmonių vadovus.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas taip pat bus taikomas didžiausioms valstybės valdomoms įmonėms, pradedant „Lietuvos geležinkeliais“ ir Lietuvos paštu bei baigiant Lietuvos oro uostais.

Svarstant įstatymą daugiausia diskusijų kilo, ar valstybė ne per daug kišasi į privatų verslą.

Telekomunikacijų bendrovę „Telia Lietuva“ valdo Švedijos įmonė, naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose – Lenkijos valstybės valdomas koncernas „Orlen“. Daugiau kaip pusę „Achemos  grupės“ akcijų valdo Lyda Lubienė.

Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis spalio pabaigoje interviu BNS teigė, kad Lietuvos žvalgyba nori iš anksto gauti informaciją, kad galėtų užkirsti kelią pavojingoms investicijoms iš Rusijos. 

Po ilgų diskusijų įstatymą Seimas priėmė sausio 12 dieną. Už jį balsavo 87 Seimo nariai, prieš nebalsavo niekas, šeši parlamentarai susilaikė.

Šio įstatymo nuostatas taip pat atidžiai įvertins Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertai, prieš apsispręsdami, ar pakviesti Lietuvą šiemet įstoti į šią organizaciją.

„Achema“ kritikuoja, „Telia Lietuva“ pritaria

Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ kritikuoja prezidentės pasirašytą įstatymą, kuris atveria kelią valstybės institucijoms tikrinti stambius bendrovės sandorius.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ priekaištų įstatymui neturi, o naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose valdanti „Orlen Lietuva“ kol kas nuo komentarų susilaiko.

„Achemos grupės“ valdybos pirmininkės pavaduotojas Gintaras Balčiūnas BNS sakė, kad įmonė ir toliau laikosi pozicijos, kad reguliavimas yra perteklinis.

„Mūsų nuomonė iš esmės nepasikeitė, kaip ir įstatymo projektas iš esmės nebuvo pakeistas. (...) Mes nepritariame tokiam verslo reguliavimui, visiškai nėra aišku, dėl ko tai yra daroma, niekas nepaaiškina. Reguliavimas yra tikrai perteklinis, tuos klausimus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui, galima išspręsti ir kitomis priemonėmis, jeigu iš tikrųjų problema yra, bet tos problemos mums niekas neįvardina“, – BNS sakė G. Balčiūnas.

„Telia Lietuvos“ teisės ir korporatyvinių reikalų vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters BNS teigė, kad bendrovė mano, jog įstatymas yra tikslingas.

„Iš principo pritariame priimtam įstatymui, kuris žiūrint globaliai kelia labai logiškus ir teisingus tikslus. Iš „Telia Lietuvos“ pusės nematome jokių kliūčių jo įgyvendinimui, nes savo veikloje vadovaujamės tik atsakingo verslo, kuris prisideda prie visuomenės gerovės ir saugumo, interesais“, – BNS atsiųstame komentare teigė G. Kaminskaitė-Salters.

Anot jos, jei toks įstatymas būtų galiojęs prieš keletą metų, vienintelis sandoris, kuris būtų viršijęs įstatyme nurodytą 10 proc. metinės apyvartos limitą, yra „Omnitel“ įsigijimas. Tuometinė „Teo LT“ mobiliojo ryšio operatorę „Omnitel“ iš savo savininkės Švedijos „Telia Company“ įsigijo už 220 mln. eurų.

„Orlen Lietuvos“ atstovas Tomas Digaitis BNS teigė, kad įmonė šiuo metu analizuoja priimtą įstatymą ir daugiau komentarų kol kas neteikia.