Tuo metu dėl kito – prie Televizijos bokšto esančio duomenų centro (VDC3) veiklos pradžios dar nėra aišku – kol kas nepasirašytas statybų užbaigimo aktas, vyksta jo sertifikavimo procedūros.

Anot Telecentro, VDC4 jau parengtas naudoti, bet paslaugos dar nėra teikiamos – laukiama, kol Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtins centralizuotai teikiamų ITT paslaugų katalogą.

Jį įtraukus į Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūros (VSSA) administruojamą katalogą, valstybės įstaigoms ir organizacijoms bus pradėtos teikti serverių talpinimo, informacinių išteklių ir kopijų saugojimo bei kitos duomenų centrų paslaugos.

Vyriausybė spalį priėmė duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, leidžiančius veikti duomenų centrams.

Du nauji daugiau nei 20 mln. eurų vertės Telecentro valstybės duomenų centrai Vilniuje oficialiai atidaryti rugsėjo pabaigoje, į juos  numatoma perkelti kelių šimtų valstybės institucijų ir organizacijų duomenis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad nauji duomenų centrai valstybei galėtų sutaupyti iki 40 mln. eurų per metus, jei į juos būtų perkelti nesaugiose serverinėse saugomi duomenys. Pasak Susisiekimo ministerijos, tiek valstybės institucijos kasmet išleidžia neefektyviai, decentralizuotai IT infrastruktūrai prižiūrėti.

Telecentras bylinėjosi su duomenų centrus projektavusia Norvegijos kapitalo bendrove „KV Baltic“ ir tos šalies investuotoja „Valinor“ reikalaujant jų 1,98 mln. eurų garantijos išmokos už darbų vėlavimą. Vilniaus apygardos teismas lapkričio 6 dieną bylą nutraukė.

Anksčiau planuota, kad 2023-ųjų vasarį pradėti statyti duomenų centrai pirmuosius serverius ir duomenų masyvus galės priimti dar 2023 metų pabaigoje.