Vieno moderniausių kulinarijos centrų vadovė: meilė maistui tapo ne tik hobiu

  • Teksto dydis:

Šiaulietė Vilma Juodkazienė daugiau nei šešerius metus dirba vieno didžiausių šalyje prekybos tinklo „Iki“ įsteigtame Panevėžio kulinarijos centre. Pradėjusi kaip maisto technologė, šiandien moteris vadovauja visam centrui ir teigia, kad sėkmingos karjeros keliu ją veda ne tik asmeninės savybės, bet ir niekada neužgęstanti aistra gastronomijos pasauliui.

Nuosavą verslą ir galimybes svetur iškeitė į kolektyvinę patirtį

Iki atėjimo į „Palink“ įmonę V. Juodkazienė jau buvo sukaupusi nemenką patirtį maisto pramonės srityje. Kadaise profesionali maisto technologė turėjo nuosavą verslą – nedidelę maitinimo įstaigą. Savo užmojus V. Juodkazienė norėjo plėsti ir, kaip pati teigia, turėjusi rimtų ambicijų sėkmę išmėginti net už Lietuvos ribų. Tą kartą laimės ieškoti ji vykusi į Didžiąją Britaniją.

Daugiakultūriniame Londone, kuris visais laikais garsėjo kaip ryškų kulinarinį veidą turintis miestas, moteris suprato, jog čia verslui vystyti vien meilės maistui neužteks. Patyrusi nemenkų išbandymų, V. Juodkazienė po pusmečio apsisprendė, kad svetimas kraštas ne jai ir grįžo į gimtuosius Šiaulius.

Netrukus V. Juodkazienė, pastebėjusi įmonės „Palink“ skelbimą, nusprendė jėgas išmėginti Panevėžio kulinarijos centre. Čia jai buvo pasiūlyta maisto technologės pozicija.

„Taip nuo 2013 metų tapau prekybos tinklo „Iki“ dalimi. Darbas kulinarijos centre buvo iš tiesų įdomus, turėjome labai daug kūrybinio proceso: ieškojome naujų maisto idėjų, gaminome, testavome. Gana greitai perpratau skirtumus tarp viešojo maitinimo darbo patirties ir tos, kuri ištiko mane čia. Nebuvo sunku mokytis, jaučiausi savo vėžėse ir gana greitai pajutau, jog šis centras man tarsi antrieji namai“, – pasakoja V. Juodkazienė.

„Iki“ nuotr.

Vadovavimas centrui suteikė ne tik džiaugsmo, bet ir rimtų atsakomybių

Po trejų metų sėkmingo veiklos kelio, V. Juodkazienė gavo pasiūlymą tapti centro vadove. „Ir šiandien jaučiu didžiulę padėką buvusiai vadovei Aistei Ramussen, kuri tąkart mane rekomendavo ir išreiškė didelį pasitikėjimą. Nors pasiūlymas skambėjo ambicingai, didelio jaudulio nejutau – per kelerius metus buvau susigyvenusi su centro veikla, dauguma procesų buvo gerai žinomi“, – prisimena V. Juodkazienė.

Jei kam nors atrodo, kad atstumas gali atbaidyti nuo mėgstamo darbo, greičiausiai jie tokio dar nerado.

Centro vadovė pasakoja, kad Panevėžio kulinarijos centras kasdien pagamina ir į visas prekybos tinklo „Iki“ parduotuves pristato apie 20 tonų produkcijos. Profesionalių darbuotojų dėka čia gimsta daugiau kaip 220 skirtingų pavadinimų patiekalų: visų pamėgti blyneliai, salotos, sumuštiniai, kotletai, troškiniai ar net atskira desertų linija. 24 valandas per parą veikiančiame centre dirba 267 skirtingas pareigas užimantys darbuotojai, tarp kurių – maisto technologai, virėjai, fasuotojai, maisto saugos specialistai, sandėlininkai ir kiti.

„Šiandien esu atsakinga absoliučiai už visą centro veiklą: jos rezultatus, inovacijų diegimą ir įrangos pirkimą, už patį pastatą, už čia dirbančius žmones, jų vykdomą veiklą, čia gaminamą produkciją, už bendrą atmosferą visuose cechuose – šis sąrašas turbūt nėra baigtinis“, – pristatydama savo pareigybes juokauja vadovė.

Savęs kitur neįsivaizduoja

V. Juodkazienę pažįstantys žino, jog daugiau kaip šešerius metus „Palink“ įmonėje dirbanti moteris kasdien į darbą Panevėžyje keliauja iš Šiaulių.

„Man šis važinėjimas jau tapęs tikru ritualu. Jei kam nors atrodo, kad atstumas gali atbaidyti nuo mėgstamo darbo, greičiausiai jie tokio dar nerado. Keliaudama nudirbu dalį darbų: kuriu receptus, apmąstau susitikimus, sugalvoju naujų idėjų, kaip pagerinti cechų darbą. Be to, kasdien stebiu besikeičiančią gamtą, o juk sezoniškumas mūsų darbe taip pat labai svarbus“, – atvirauja maisto ekspertė.

V. Juodkazienė sako, kad labiausiai darbe ją žavi dinamiškumas ir galimybė plėsti savo kompetencijas. „Mūsų darbo specifika yra maistas, todėl naudojuosi kiekviena proga paskanauti naujų skonių ir ieškoti būdų, kaip jį pateikti pirkėjams. Be to, tobulėju ir paties darbdavio dėka, nes galiu dalyvauti įvairiose stažuotėse, semtis žinių keliaudama ar dalyvaudama mokymuose. Šiandien nelabai ir įsivaizduoju, kad galėčiau dirbti ką nors kita“, – mintimis dalijasi moteris.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių