„Vilniuje dažniausia problema – vandens ir šildymo tiekimas, ypač Senamiestyje. Paprastai šioje miesto dalyje vienas vandens mazgas arba šilumos punktas aptarnauja 3 namus, todėl įvykus gedimui viename name, dažnai prireikia vandenį išjungti visiems prie konkretaus vandens įvado prijungtiems namams. Kauno gyventojai dažniau kenčia dėl nuotėkų sistemos užsikimšimo, o to priežastis dažnai yra seni, užakę vamzdynai, kuriuos būtina nedelsiant keisti.“, – sakė N. Šarauskas.
Pasak N. Šarausko, seni namo vamzdynai gali sukelti rimtų nepatogumų visiems namo gyventojams. Vandentiekio sistemos gedimai yra dažniausiai pasitaikanti avarija daugiabučiuose, kylanti dėl kritinės būklės vandentiekio ir nuotėkų sistemų, kai susidėvėję vamzdžiai, vandens stovai, jų antgaliai ir kitos detalės neatlaiko ir vanduo arba nuotėkos ima tekėti į patalpas. Esant sudėtingesnei situacijai, vandentiekio ar nuotėkų sistemos avarija gali tapti ypač rimta – sugadinti ne tik savininkui, bet ir kaimynams priklausantį turtą.
Skundai dėl pasenusios ir susidėvėjusios elektros instaliacijos labiau būdingi Klaipėdos daugiabučių gyventojams, kai įvykus elektros iškrovai ir trumpajam jungimui, sugadinama gyventojų buitinė technika. Klaipėdiečiai taip pat linkę dažniau kreiptis dėl nuotėkų sistemos užsikimšimo, kuri įvyksta neatsakingai tvarkant buitines atliekas.
Per dieną „Civinity“ įmonių grupės bendrovės sulaukia apie 400 gyventojų skambučių. Aktyviausi gyventojai yra kauniečiai: jiems aktualiausi aplinkos tvarkymo, žolės pjovimo, sniego kasimo klausimai, tuo tarpu vilniečiai pasižymi kantrybe – jie kantriai laukia kol bus išspręsta problema ir visuomet nori būti informuoti apie proceso eigą.
N. Šarauskas pastebi, kad gyventojų užklausos turi tam tikrą sezoniškumą. „Vasarą daugiausia skundų sulaukiame dėl tekančio vandens per stogo dangą, kiaurų lietvamzdžių, dėl liūčių apsemtų sandėliukų ar požeminių automobilių stovėjimų vietų, tuo tarpu žiemą gyventojai kenčia dėl nerenovuotų, šilumą netolygiai paskirstančių šilumos mazgų. Rudenį padažnėja kreipimųsi dėl sugrįžtančių graužikų į namų rūsius, kurie taip pat gali pridaryti nemažai žalos: apgraužti vamzdynų apšiltinimus, daugiabučių rūsiuose padeda veistis ir plisti blusoms.“, – sakė N. Šarauskas.
Vadovas patarė gyventojams būti atsakingiems savo turto savininkams ir laiku bei tinkamai prižiūrėti ne tik nuosavą būstą, bet ir kitas namo patalpas, bendrąsias inžinerines sistemas, ryžtis renovacijai.
„Daugiabučius administruojančios „Civinity“ grupės įmonės techninę pastatų priežiūrą atlieka nuolat ir apie nustatytus gedimus ar remonto reikalaujančias bendrąsias sistemas gyventojus informuoja reguliariai. Deja, bet mūsų patirtis rodo, kad net ir identifikavus aiškias problemas name ir pateikus konkrečius siūlymus dėl pastato inžinerinių sistemų remonto ar namo renovacijos, neretai susiduriama su gyventojų abejingumu ir požiūriu, „kad tai, kas už mano buto ribų, man nepriklauso“. Vis dar esame linkę problemas spręsti kai jos įvyksta ir kovoti su pasekmėmis, o ne tuomet, kai nelaimės – nukritusio namo balkono ar vandens užpylimo – galima išvengti.“, – teigė N. Šarauskas.
„Civinity“ klientų aptarnavimo centro specialistai sulaukia ir įdomesnių gyventojų kreipimųsi, kai būsto administratoriaus prašoma nuo stogo vaikyti ten apsigyvenusius balandžius, surasti iš buto pabėgusį egzotinį roplį arba įrengti gėlyną ant virš laiptinės esančio stogelio, su galimybe patekti ant jo pasirūpinti augalais.
„Civinity“ įmonių grupei priklauso tokios būsto administravimo bendrovės Lietuvoje kaip „Senamiesčio ūkis“, „Ozo miestas“, „Būsto valda“, „Debreceno valda“, „Vitės valdos“, „Klaipėdos bendrabutis“, „Palangos butų ūkis“, „Kretingos būstas“, būsto ir komercinių pastatų administravimo paslaugas teikiančios įmonės Latvijoje kaip AS „Hausmaster“, SIA „CS Komercserviss“, SIA „Home Master“, SIA „Labo namu agentūra“, SIA „Jūrmalas Naimsaimnieks“ ir kt.
Naujausi komentarai