Prieš kelionę į Helsinkį vadovas dalyvavo eilėje susitikimų su „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojais, kuriuose buvo daug kalbama apie atsakingumą, kurį grupė šiemet pasirinko pagrindiniu akcentu. Būtent atsakingumo vertybė, sako grupės vadovas, yra svarbi organizacijos veikloje, nes padeda siekti ir savo, ir įmonės tikslų. Apie tai, o taip pat apie verslo ambicijas, tvarumą, dirbtinį intelektą ir kalbamės su M. Snarskiu.
– Vienas jūsų šūkių yra: „Viena kultūra, viena komanda, viena „Vikonda“. Grupei priklauso daug skirtingų įmonių. Kas jas jungia?
– Organizacijos kultūra yra vienas esminių jos sėkmės elementų. Mes ne pirmi metai dirbame su vadovų komanda, kalbamės su darbuotojais. „Vikonda grupės“ įmonių veiklos yra pakankamai diversifikuotos, skirtingos. Tokioje verslo struktūroje dirbantiems žmonėms nėra paprasta rasti bendrą vardiklį, bendrus tikslus, sąlyčio taškus. Tada reikia ieškoti, to kas jungia, o tai ir yra organizacijos kultūra, kurią mes patys – visa „Vikonda grupė“ – kuriame. Turime vertybes: šeimyniškumas, atsakingumas, veržlumas. Turime siekiamybes: modernumas ir tarptautiškumas. Siekiamybių perspektyvoje vienos mūsų įmonės yra labiau pažengusios, kitos – mažiau, bet siekiame, kad visos jos judėtų link mūsų bendrų tikslų.
Partnerio nuotr.
Šiemet didžiausią dėmesį skiriame atsakingumui. Kodėl būtent jam? Priežasčių daug. Gyvename gana sudėtingu laikotarpiu, keleri metai iš eilės susidūrėme su daugybe iššūkių: gyvenimas apsivertė ištikus pandemijai, baigėsi ji, prasidėjo siaubingi įvykiai Ukrainoje, kurie iš vienos pusės sukrėtė, iš kitos – mobilizavo žmones teikti pagalbą, rūpintis vieni kitais. Visi suprantame, kad stabilumo ir ramybės aplinkoje, artimiausiu metu nebus, tad pirmiausiai ir atsisuki į save: jei aš pats būsiu tvirtas ir stabilus, jei mano aplinka bus tokia pati, taip pat ir mano bendruomenė, tada gali eiti toliau, rūpintis ir kitais: pradedant padaliniu, įmone, tęsiant miestu, šalimi ir visu pasauliu. Atsakingumas yra pirmiausiai už tai, ką tu galvoji, paskui – ką darai, ko tikiesi iš savęs, iš kolegos. Per tai gali užsitikrinti sėkmę.
Partnerio nuotr.
– Neseniai įvyko metiniai susitikimai su „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojais. Ar pagrindinė tema ir buvo apie atsakingumą?
– Per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį įvyko penki susitikimai su įmonių grupės darbuotojais. Kalbėjomės ne tik apie įmonių grupės vertybes, bendrą kultūrą, bet ir apie savo patirtis, kas mums asmeniškai yra atsakingumas. Mano didžiausias noras, kad visi įmonėje tikėtų mūsų vertybėmis, jos būtų svarbios kiekvienam įmonių grupės darbuotojui. Todėl ir reikia susinchronizuoti laikrodžius, nes požiūris į atsakingumą gali būti skirtingas, todėl ir turime visi kartu išdiskutuoti, ką jis reiškia. Tik tada kartu galėsime judėti prie bendro tikslo.
Partnerio nuotr.
Susitikimų metu man buvo svarbu pasidalinti savo svajone – pakalbėti apie ateitį. Kaip aš ir įmonių vadovų komanda mato „Vikonda grupę“ už trijų, penkerių metų, ką norime pasiekti. Esame susidėlioję kelis elementus: vienas iš jų žmonės – jais viskas prasideda, vyksta ir baigiasi žmonėmis. Ir nesvarbu, kad tie žmonės ir jų vaidmenys skirtingi: akcininkai, vartotojai, darbuotojai ar klientai.
Partnerio nuotr.
Taip pat kalbėjome apie mūsų ilgalaikius veiklų tikslus, kokie esminiai jų elementai, kokios mūsų ambicijos, ką norime pasiekti. Gyvenimas yra permainingas, tenka koreguoti, galbūt nepasiseks viskas, ką esame užsibrėžę, bet kitur pasiseks daug labiau nei tikimės. Būtina visiems turėti bendrą kryptį, nes jei tu nežinai, kur eini, tai ten tikrai ir nenueisi. Pokalbių metu man buvo svarbu pamatyti žmonių reakciją į tai, ką aptarėme, ar rezonuoja tikslai, ar jiems svarbu.
Partnerio nuotr.
– Ar svarbu?
Manau, kad taip. Kuo toliau, tuo labiau norėti būti kartu yra esminis dalykas. Bet kurioje veikloje. Taip, į darbą ateiname, nes gauname atlyginimą, kuris turi būti orus, gauni grąžą už tai, ką padarai. Bet yra daug elementų, kurie ne mažiau svarbūs: jie tavo įsitraukimą ar asmeninį komfortą padidina ar sumažina.
– Atlikote ir darbuotojų apklausą, kaip jie įsivaizduoja atsakingumą. Ar labai skyrėsi nuo to, kaip jį apibrėžia vadovų komanda?
Taip, šiemet atlikome tokį tyrimą, nes buvo svarbu suvokti, kaip jaučiasi kiekvienas „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojas. Atrasti, kokios problemos kyla atskirose įmonėse. Pabandyti pasilyginti, ar įsitraukimas vienodas, o jei ne – kur didesnis, kur mažesnis ir kodėl. Rezultatus lyginome su bendru Lietuvos vidurkiu. Aiškiai matome, kad mūsų grupės įmonėse darbuotojai įsitraukę skirtingai. Yra įmonių, skyrių, kurie gali būti pavyzdys, o yra tokių, kuriose yra dar daug ką nuveikti.
Partnerio nuotr.
Klausdami darbuotojų, kas jiems yra atsakingumas, mes norime, kad jie ne tik sau, bet ir savo vadovui, padaliniui, įmonei irgi iškeltų tam tikrą lūkestį: sakytų, kad štai čia aš esu atsakingas, bet ir iš savo vadovo taip pat tikiuosi tam tikrų dalykų. Pagal apklausą panašumų daug, bet atradome ir skirtumų – skiriasi ne tik viena įmonė nuo kitos, bet ir vienos įmonės grandys. Vieniems svarbiau vieni dalykai, kitiems – kiti, tačiau pagrindiniai – labai panašūs.
– Kas jums pačiam labai svarbu?
Duodu žodį ir jo laikausi, nebijau, kad tas pažadas bus ambicingas ir veržliai stengiuosi, kad jį įvykdyčiau. Esu atsakingas už tai, ką aš padarysiu ir to tikiuosi iš kitų. O viskas, žinoma, prasideda nuo savęs.
– Su darbuotojais kalbėjote ir apie „Vikonda grupės“ įmonių veiklą. Kokios jūsų didžiosios ambicijos?
– Mes žinome, kokią veiklą vykdome, kokią norime vykdyti. Norime plėstis ir augti. Ne tik organiškai ir per investicijas, bet ir per įsigijimus. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šitie dalykai užtrunka. Per artimiausius penkerius metus norime padvigubėti. Ir pajamomis taip pat: šiemetinė planuojama mūsų apyvarta – 100 mln. eurų, norime, kad pasiektų 200 milijonų.
Partnerio nuotr.
Norime augti veržliai. Mūsų pagrindinės kryptys išlieka tos pačios – maisto pramonė ir žemės ūkis. Norime kiek įmanoma suartinti grupės įmones, ieškoti sinergijų skirtingose mūsų veiklose, kad kurtume pridėtinę vertę.
Mums svarbus ir tvarumas. Ne tik dėl to, kad pagal Europos Sąjungos reglamentą nuo 2024 metų įmonėms, kuriose daugiau nei 250 darbuotojų, reikės rengti tvarumo ataskaitas. Tai žvilgsnis į tvarumą siaurąja prasme. Daug svarbiau yra žvelgti į jį plačiau: jei nori, kad tavo vaikai, anūkai augtų sveiki, gyventų saugiai, privalai ieškoti būdų, kaip mažinti pėdsaką žemėje, mažinant taršą, CO2 kiekį, ieškant būdų trumpinti tiekimo grandines – su mažiau padaryti daugiau. Turime aiškius rodiklius. Pradėjome nuo gamybinių įmonių, matuojame, kaip geriname veiklą mažindami neigiamą įtaką mūsų planetai.
Partnerio nuotr.
Kalbant apie žemės ūkį, vienas tokių būdų yra neariminė ir tikslioji žemdirbystė. Mes čia jau daug pasiekę. Įeiname į anglies kreditų rinką. Renkamės modernią techniką, taip dirbame našiau, efektyviau, sunaudojame mažiau kuro. Darome tai ne tik dėl to, kad ES reikalauja, ar kad vartotojas reiklesnis, bet pirmiausiai dėl to, kad kiekvienam mūsų tai yra svarbu. Ne tik vadovui, aplinkosaugos specialistui, bet ir darbuotojui prie linijos. Plačiąja prasme turime veikti taip, kad galėtume ramiai vasarą nuvažiuoti su vaikais prie Baltijos ir maudytis švarioje jūroje.
– Prieš susitikimą su darbuotojais dėl požiūrio į įmonių kultūrą pakalbinote ir dirbtinį intelektą. Kokie rezultatai? Ar sutapo nuomonės?
– Nuo tada, kai pernai „ChatGPT“ buvo atvertas visuomenei, daug kas pradėjo jį naudoti savo veiklose. Pasmalsavau ir aš. Prieš susitikimus su darbuotojais, kuriuose daug kalbėjome apie įmonių kultūrą, užklausiau „ChatGPT“: „Kaip įmonės kultūra įtakoja veiklos rezultatus?“ Gavau atsakymus, pagal kuriuos aišku, kad ir dirbtinis intelektas (DI) su manimi sutinka. Taip, stipri įmonės kultūra turi daug įtakos, net ir įmonėms galutiniams finansiniams rezultatams, didina darbuotojų įsitraukimą ir produktyvumą, padeda įgyti ir išlaikyti talentus, gerina klientų pasitenkinimą ir lojalumą, greitina inovacijas ir prisitaikymą prie rinkos pokyčių, gali turėti įtakos įmonių reputacijai ir prekės ženklo vertei.
Partnerio nuotr.
Galima į tai žvelgti kaip į žaidimą, bet esu tikras, kad ateityje dirbtinis intelektas vienokiu ar kitokiu būdu, kuo toliau, labiau dalyvaus įmonių veiklose. Ką tik grįžau iš Suomijos, iš „Nordic Business Forum 2023“, kur buvo labai daug temų, susijusių su DI. Vieni baiminasi, kad DI sparčiai tobulėja ir yra grėsmė, kad mus pačius išnaikins, o kiti yra tikri, kad jis suteiks sparnus kitam kokybiniam evoliuciniam šuoliui. Aš optimistas ir nedramatizuoju: manau, kad reikia ieškoti būdų kaip DI įdarbinti. Apie tai kalbėsime su vadovų komanda: tačiau ne apie tai, kad DI atliktų už mus darbus, o kad juos palengvintų, pagreitintų, išplėstų veiklos apimtis.
– O su kokiomis dar idėjomis grįžote iš „Nordic Business Forum 2023”?
– Dar viskas nesusigulėjo, daug galvojau. Man patiko temos apie DI, apie lyderystę, apie tai, kokie turėtų būti šiuolaikiniai lyderiai, kurie vestų ir padėtų siekti rezultatų, apie naują požiūrį į kapitalizmą, kur labai svarbūs yra žmogiškumo, tvarumo elementai. Ne tik aš, bet ir kolegos grįžo pakylėti, tikiuosi, kad atrasim dalykų, kurie gerins mūsų visų aplinką. Ateitis prasideda šiandien. Į ją ir einame žinodami tikslus, nusibrėžę juos, judėdami kryptingai, būdami lankstūs, turėdami stiprų vertybinį pagrindą tuos tikslus pasiekti. Ir būtinai – gerbdami save, savo aplinką, šalia esančius žmones.
Naujausi komentarai