Reikš­min­giau­si bend­ro­vės is­to­ri­jos fak­tai

Pap­ra­šy­tas pri­si­min­ti, nuo ko vis­kas pra­si­dė­jo 1996-ųjų pra­džio­je, vie­nas iš įmo­nės įkū­rė­jų, val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vla­das Ston­čius pa­sa­ko­ja, kad nuo vie­no vil­ki­ko paieš­kų: „Anuo­met, kaip ir dau­ge­lį leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių, taip ir sunkvežimius te­ko ga­ben­tis iš Vo­kie­ti­jos. Po ke­lių sa­vai­čių in­ten­sy­vių paieš­kų bu­vo įsigytas pir­ma­sis „Ka­mAZ“ markės sunk­ve­ži­mis, ku­riuo ir per­vež­ti pir­mie­ji kroviniai. Net­ru­kus sunk­ve­ži­mių jau bu­vo ke­tu­ri, de­šimt, o da­bar jau – 1 500.“

Iš pra­džių pa­grin­di­nė kro­vi­nių ar­te­ri­ja drie­kė­si į Ry­tus, vė­liau kryp­tys plė­tė­si į Cent­ri­nę Eu­ro­pą ir Skan­di­na­vi­ją, o jau 2010-ai­siais kom­pa­ni­ja pel­nė ge­riau­sio me­tų Eu­ro­pos ve­žė­jo no­mi­na­ci­ją, ku­ria nominuo­ta bu­vo net še­še­rius me­tus. Bend­ro­vė to­liau plė­tė veik­lą ir jau 2013 m. ati­da­rė nau­jus ak­ci­zi­nių pre­kių, muitinės san­dė­lius.

Praė­ju­siais me­tais, ne­pai­sant CO­VID-19 ne­gan­dų, įmo­nės is­to­ri­ja pa­pil­dy­ta reikš­min­gais dar­bais. Vi­sai ša­lia Klai­pė­dos jū­rų uos­to, prie pa­grin­di­nės ša­lies trans­por­to ar­te­ri­jos greit­ke­lio, jun­gian­čio uos­ta­mies­tį su sos­ti­ne, vy­ko „Vlantanos“ lo­gis­ti­kos cent­ro plėt­ra (sta­ty­bos vi­siš­kai baig­tos 2021-ųjų pradžioje). Vien mo­der­nių san­dė­lių plo­tai pa­di­dė­jo pust­re­čio kar­to, žy­miai išsiplė­tė paslau­gų spekt­ras. Da­bar san­dė­lia­vi­mo plo­tai sieks 55 tūkst. kv. m, tad tai bus di­džiau­sias lo­gis­ti­kos cent­ras Klai­pė­dos ra­jo­ne ir Va­ka­rų Lie­tu­vo­je.

Tva­ru­mas neat­sie­ja­ma da­lis

„Vlan­ta­nos“ ko­man­da ak­cen­tuo­ja, kad įmo­nės plėt­ra vi­sa­da vy­ko ne­pa­mirš­tant at­sa­kin­go po­žiū­rio į ap­lin­ką ir tva­ru­mą.

„Gerb­da­mi mus su­pan­čią ap­lin­ką sie­kia­me ma­žin­ti jai da­ro­mą ža­lin­gą po­vei­kį, – pa­sa­ko­jo bend­ro­vės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius T.Sto­nys. – Trans­por­to prie­mo­nės yra nuo­lat at­nau­ji­na­mos ar­ba kei­čia­mos į ma­žiau tar­šius de­ga­lus nau­do­jan­čias, o jų tech­ni­nės sa­vy­bės pri­si­de­da prie ap­lin­kos tar­šos ma­ži­ni­mo; nau­do­da­mie­si trau­ki­nių ir kel­tų per­ve­ži­mo pa­slau­ga sie­kia­me ma­žin­ti iš­me­ta­mo CO2 kie­kį – per­nai in­ter­mo­da­li­nė­mis li­ni­jo­mis ga­ben­da­mi dau­giau nei 30 pro­c. vi­sų sa­vo kro­vi­nių į ap­lin­ką neiš­me­tė­mė per 35 tūkst. t CO2. Nuo­lat do­mi­mės ir sa­vo veiklo­je pri­tai­ko­me tech­no­lo­gi­jas, ma­žiau­siai ža­lin­gas ap­lin­kai, sie­kia­me tar­šos pre­ven­ci­jos ir nuo­la­ti­nio ap­lin­kos būk­lės ge­ri­ni­mo. Įmo­nė da­ly­vau­ja nau­jų techno­lo­gi­jų vys­ty­mo­si pro­gra­mo­se ir sie­kia pir­mo­ji dieg­ti eko­lo­giš­kas priemones sa­vo veik­lo­je.“

2017-ai­siais jau vi­si įmo­nės vil­ki­kai ati­ti­ko EU­RO VI stan­dar­tus, o vos po me­tų ji pra­dė­jo tes­tuo­ti pir­mą­jį ša­ly­je su­slėg­to­mis gam­ti­nė­mis du­jo­mis (angl. CNG) varo­mą sunk­ve­ži­mį. 2019–2020 m. bu­vo at­lie­ka­mas dar eko­lo­giš­kes­nio krovininio trans­por­to, va­ro­mo su­skys­tin­to­mis gam­ti­nė­mis du­jo­mis (angl. LNG), tes­ta­vi­mas – šie vil­ki­kai į ap­lin­ką iš­me­tė apie 20 pro­c. ma­žiau CO2. Pir­ma­sis įmo­nei pri­klau­san­tis eko­lo­giš­kais de­ga­lais va­ro­mas vil­ki­kas į su­pla­nuo­tą maršru­tą iš­vy­ko dar 2020 m. ru­de­nį, šiuo me­tu „Vlan­ta­na“ val­do vie­ną didžiausių al­ter­na­ty­viais de­ga­lais va­ro­mų trans­por­to prie­mo­nių par­kų ne tik Lietu­vo­je, bet ir Bal­ti­jos ša­ly­se. Įmo­nės at­sto­vų tei­gi­mu, to­kių ap­lin­ką tausojančių sun­kias­vo­rių au­to­mo­bi­lių, nau­do­jan­čių su­skys­tin­tas gam­ti­nes ir biome­ta­no du­jas (SGD ir SBD), skai­čius įmo­nė­je šiais me­tais tu­rė­tų dar ge­ro­kai aug­ti. Tie­sa, kol kas nau­jie­ji vil­ki­kai dirbs už­sie­nio rin­ko­se, kur ge­riau­siai išvysty­tas SGD ir SBD de­ga­li­nių tink­las.

Nuo­la­ti­nis sie­kis to­bu­lė­ti

Bend­ro­vės va­do­vas, pa­klaus­tas, ko­kių tiks­lų įmo­nė sieks atei­ty­je, pir­miau­sia pa­mi­nė­jo ino­va­ci­jų die­gi­mą.

„Per pa­sta­ruo­sius ke­lis de­šimt­me­čius kro­vi­nių per­ve­ži­mo vers­las pa­si­kei­tė iš es­mės ir tam di­džiau­sią įta­ką tu­rė­jo spar­ti skait­me­ni­nių tech­no­lo­gi­jų rai­da, ku­ri itin grei­tai kei­čia lo­gis­ti­kos sek­to­riaus vei­dą. Atei­ty­je nau­jo­vių at­si­ra­di­mo ir diegimo pro­ce­sas tik in­ten­sy­vės, to­dėl, no­rė­da­mi iš­lik­ti kon­ku­ren­cin­gi rin­ko­je, itin daug dė­me­sio pla­nuo­ja­me skir­ti skait­me­ni­za­ci­jai ir ino­va­ci­joms“, – akcentavo T.Sto­nys.

Ant­ra, kas svar­biau­sia, pa­sak ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus, dar­bo vie­tų kū­ri­mas. „Vlan­ta­na“ vie­nas di­džiau­sių darb­da­vių ša­ly­je, ati­da­rius nau­ją san­dė­lį artimiausiu me­tu bus su­kur­ta apie 60 nau­jų dar­bo vie­tų (įmo­nė­je dir­ba apie 2 500 dar­buo­to­jų).

„Bend­ro­vės veik­los vi­zi­ja pa­rem­ta pa­gar­ba šei­mai, ko­le­goms, ap­lin­kai, visuome­nei“, – kal­bė­jo „Vlan­ta­nos“ va­do­vas. – „Pa­gar­ba – vie­na ker­ti­nių įmonės ver­ty­bių, to­dėl va­do­vau­ja­mės ja tiek kas­die­nė­je veik­lo­je, tiek komunikaci­jo­je ir el­ge­sy­je. Or­ga­ni­za­ci­jo­je už­tik­ri­na­mas orus ir pa­gar­bus elgesys, ger­bia­mos kiek­vie­no žmo­gaus tei­sės.

Bend­ro­vės dar­buo­to­jų san­ty­kiai įmo­nės veik­lo­je ir bend­ra­dar­biau­jant su partneriais, įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų, įstai­gų at­sto­vais grin­džia­mi tar­pu­sa­vio pa­gar­ba, są­ži­nin­gu­mu ir pa­si­ti­kė­ji­mu. Mū­sų par­tne­riai ver­ti­na to­kias pat ar pa­na­šias verty­bes, do­mi­si ino­va­ci­jo­mis, yra sa­vo sri­ties ly­de­riai ir pro­fe­sio­na­lai, vertinantys ko­ky­bę, tva­ru­mo prin­ci­pus ir at­sa­kin­gą vers­lą. Įmo­nė ver­ti­na abipusę pa­gar­bą ir vi­sa­ver­tį bend­ra­dar­bia­vi­mą. Vi­sa tai at­si­spin­di įmo­nės Eti­kos ko­dek­se.“

Be abe­jo, T.Sto­nio tei­gi­mu, ir to­liau bus ski­ria­mas itin di­de­lis dė­me­sys ap­lin­kai. Dau­ge­lis ES ša­lių re­mia ir ple­čia bio­me­ta­no ga­my­bos ini­cia­ty­vas. Lie­tu­va taip pat yra pa­tvir­ti­nu­si stra­te­gi­nį tiks­lą ir są­ly­gas, ska­ti­nan­čias kom­pa­ni­jas įsi­gy­ti su­skys­tin­to­mis du­jo­mis va­ro­mų vil­ki­kų bei įreng­ti du­jų pil­dy­mo sto­čių.

„Mū­sų ša­ly­je kol kas nė­ra nė vie­nos de­ga­li­nės, ku­rio­je vil­ki­kai bū­tų pil­do­mi LNG de­ga­lais. Il­ga­lai­kė­je bend­ro­vės veik­los stra­te­gi­jo­je eko­lo­gi­niam as­pek­tui skiriamas di­de­lis dė­me­sys, to­dėl mū­sų įmo­nės te­ri­to­ri­jo­je gre­ta Klai­pė­dos, ties pa­grin­di­ne ša­lies au­to­ma­gist­ra­le A1, pla­nuo­ja­me įreng­ti LNG ir CNG du­jų pildymo sto­tį. Šiuo me­tu ša­lia vei­kian­čios mū­sų de­ga­li­nės yra nu­ma­ty­ta konk­re­ti vie­ta ir esa­me pa­ren­gę pro­jek­tą. Taip pat ar­ti­miau­siuo­se pla­nuo­se – įreng­ti saulės elekt­ri­nę ant san­dė­lių sto­gų, sie­kiant gau­ti 100 pro­c. at­si­nau­ji­nan­čią ener­gi­ją“, – tei­gė T.Sto­nys.

To­mas Sto­nys

Skait­me­ni­za­ci­jos svar­ba

UAB „Vlan­ta­na“ va­do­vas be skait­me­ni­za­ci­jos neį­si­vaiz­duo­ja atei­ties. Ji neatsieja­ma nuo kas­die­nės kom­pa­ni­jos veik­los, ko­ne vi­si pro­ce­sai įmo­nė­je skait­me­ni­zuo­ti ar­ba šiuo me­tu pe­rei­na­ma prie jos, sie­kiant pa­leng­vin­ti vers­lo pro­ce­sus, su­ma­žin­ti pa­slau­gų kaš­tus, ap­lin­kos tar­šą ir pri­si­dė­ti prie efektyvesnio dar­bo.

„Sie­kiant už­tik­rin­ti sau­gų trans­por­ta­vi­mo pro­ce­są nau­do­ja­ma te­le­ma­ti­ka – trans­por­to bor­to kom­piu­te­rio ap­tar­na­vi­mo in­for­ma­ci­jos in­teg­ra­ci­ja į įmo­nės kasdie­nius pro­ce­sus ir pla­na­vi­mą, – paaiš­ki­no T.Sto­nys. – Skait­me­ni­zuo­ja­mi trans­por­to prie­mo­nių tech­ni­niai duo­me­nys, vai­ruo­to­jų už­duo­tys val­do­mos naudo­jan­tis pro­fe­sio­na­lia trans­por­to val­dy­mo sis­te­ma. San­dė­lių veik­los ir dar­bo pro­ce­sų val­dy­mas taip pat neį­si­vaiz­duo­ja­mas be skait­me­ni­zuo­to pro­ce­sų valdymo pro­gra­mų in­teg­ra­ci­jos. Šiuo me­tu vers­lo pro­ce­sų val­dy­mas perkeliamas į pro­fe­sio­na­lią pa­sau­li­nio ly­gio Vers­lo val­dy­mo sis­te­mą, pradedamas inf­rast­ruk­tū­ros, kie­mo val­dy­mo pro­ce­sų skait­me­ni­ni­mas. San­dė­lių, trans­por­to val­dy­mo, už­sa­ky­mų įve­di­mo sis­te­mos pa­de­da dar­buo­to­jams priim­ti ra­cio­na­lius spren­di­mus, tin­ka­mai at­lik­ti ana­li­zę ir pla­nuo­ti.“

Pro­ce­sams op­ti­mi­zuo­ti ir dar­buo­to­jų veik­lai pa­leng­vin­ti nau­do­ja­ma­si dirb­ti­niu inte­lek­tu. Kro­vi­nių ir už­sa­ky­mo val­dy­mo sis­te­ma lei­džia tiek dar­buo­to­jams, tiek klien­tams rea­liu lai­ku ste­bė­ti vi­sus kro­vi­nius, pa­de­da op­ti­mi­zuo­ti vil­ki­kų maršrutus, ope­ra­ty­viai ste­bė­ti si­tua­ci­ją ir rea­guo­ti į iš­ki­lu­sias pro­ble­mas. Ji supap­ras­ti­na ir au­to­ma­ti­zuo­ja val­dy­mo pro­ce­sus, pa­leng­vi­na dar­buo­to­jams tenkan­tį krū­vį, taip pat pa­de­da efek­ty­viau val­dy­ti klien­tų už­klau­sas ir už­tik­rin­ti ko­ky­biš­ką ap­tar­na­vi­mą. Kas­die­nė­je veik­lo­je daž­nai nau­do­ja­ma­si RPA (angl. Ro­bo­tic pro­cess au­to­ma­tion) do­ku­men­tams už­pil­dy­ti ir pa­teik­ti įvai­rioms instituci­joms, tai pa­de­da tau­py­ti lai­ką ir re­sur­sus.

Be­je, per­nai įmo­nė „Vlan­ta­na“ su­kū­rė ir pa­ten­ta­vo e.spy­ną. Kam ki­lo min­tis tokią su­kur­ti?

„Šios e.spynos sumanytojas ir išradėjas – Vladas Stončius, valdybos pirmininkas ir akcininkas, kuris neatsiejama įmonės dalis yra jau nuo pirmųjų dienų, – pasakojo bendrovės generalinis direktorius. – Nuo pat įkūrimo didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik aplinkosaugai, bet ir logistikos inovacijų vystymui, gabenamų krovinių saugumo užtikrinimui. 2017 m., svarstant įvairias idėjas, kaip geriau ir efektyviau apsaugot krovinius, kilo mintis sukurti e.spyną. Buvo suprojektuotas naujas spynos modelis, kuris po kelių tobulinimų buvo pagamintas ir pritaikytas nuosavo parko vilkikams. Šio įrenginio privalumas, kad ji atrakinama tik atsakingo asmens (vadybininko) įsitikinus, kad krovinys saugiai pristatytas ir yra suplanuotoje vietoje.“

Šias e.spy­nas įmo­nė mon­tuo­ja vi­soms sa­vo par­ko prie­ka­boms-šal­dy­tu­vams ir jau siū­lo šių spy­nų įsi­gy­ti ki­tiems trans­por­to nau­do­to­jams. Ją įmo­nė nuo­lat tobu­li­na ir ateityje tai da­rys at­si­žvelg­da­ma į at­si­nau­ji­nan­čias tech­no­lo­gi­jas ir ga­li­my­bes.