Didžiausias turtas – darbuotojai

Pietinėje Klaipėdos dalyje įsikūrusi VLG įmonių grupė vienija net 20 skirtingos specializacijos įmonių. Ji teikia visas su laivo gyvavimo ciklu susijusias paslaugas: išsaugojo ir toliau plėtoja tradicinę laivų remonto veiklą, įsisavino laivų projektavimą ir statybą, gamina technologiškai sudėtingas didelių gabaritų konstrukcijas, skirtas naftos ir dujų gavybos bei atsinaujinančiosios energetikos rinkoms, vykdo krovinių saugojimo veiklas ir jūrų krovinių krovą.

Prie pirsų, dokuose ir cechuose nuolat vyksta laivų statybos ir remonto darbai. Čia darbas nesustoja 24 val. per parą, septynias dienas per savaitę, 365 dienas per metus. Įgyvendinami ir įprasti, ir ypač technologiškai sudėtingi projektai. VLG įmonių grupė per pusšimtį metų pastatė įvairiausių laivų: žvejybos, keltų, prabangių jachtų, baržų, vilkikų, mokslinių, patrulinių, sudėtingų plaukiojančių platformų. Taip pat dalyvavo kruizinių laivų ir ledlaužių statybos projektuose, gamindama laivų korpusus, sekcijas ir blokus. Dalis šių milžinų dabar aplanko Klaipėdą ir traukia miestiečių dėmesį. Remonto ir modernizacijos darbai taip pat atliekami patiems įvairiausiems laivams: ir sausakrūviams, ir tanklaiviams, ir žemsiurbėms, ir milžiniškiems keltams.

Sėkmingai vystomos ir kitos veiklos. Praėjusiais metais pasiektas visų laikų VLG įmonių grupės krovos rekordas. Buvo perkrauta daugiau nei 1,1 mln. tonų krovinių. Po pasaulį toliau sklinda didelės konstrukcijos, skirtos naftos ir dujų gavybos bei atsinaujinančiosios energetikos rinkoms.

Kompanijos sėkmę neabejotinai lemia atsidavę, aukštos kvalifikacijos, nebijantys sunkaus darbo ir iššūkių, norintys tobulėti, kūrybingi darbuotojai. Jie yra VLG įmonių grupės variklis. Būtent darbuotojų pastangų dėka projektai, kurių terminai paprastai būna ypač įtempti, užbaigiami laiku, o darbų kokybė atitinka klientų, kurių reikalavimai itin griežti, lūkesčius, ir šie sugrįžta į VLG įmonių grupę su naujais užsakymais.

„Dabar VLG įmonių grupė yra didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmonė Lietuvoje, kuri darbais, įgyvendintais projektas, pasiekimais garsina savo šalį, miestą visame pasaulyje, o sunkūs ir sudėtingi jos kūrimo, statymo ir veiklos etapai liko užmarštyje. To neabejotinai nebūtume pasiekę be darbuotojų, kurie yra ir visada buvo didžiausias įmonės turtas. Dėkoju visiems – įmonę kūrusiems, joje dirbusiems ir dirbantiems, savo darbą mylintiems, darbštiems žmonėms – už įveiktus sunkumus, buvimą kartu, nuveiktus didžiulius darbus, tikėjimą, atsidavimą ir pasiaukojimą, kuriant šiandienos ir ateities mūsų visų Vakarų laivų gamyklos sėkmės istoriją“, – pabrėžė VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Po įkūrimo augo ir plėtojosi

VLG įmonių grupės istorija prasidėjo dar 1966 m., kai TSRS valdžios sprendimu pietinėje Klaipėdos uosto dalyje pradėta statyti specializuota žuvų pramonės didelio tonažo laivų remonto įmonė.

Planai to meto Klaipėdai buvo ambicingi. Pagal projektą bendrovė turėjo būti stambiausia ir moderniausia šiaurės vakarų regione. Buvo numatyta, kad įmonė veiks 50 ha ploto teritorijoje, valdys 3 km krantinių, dengtų gamybinių patalpų plotas sieks 100 tūkst. kv.m, o joje dirbs net 10 tūkst. darbuotojų.

1969 m. kovo 1 d. laikoma Vakarų laivų remonto įmonės, kurios teises po daugiau nei trijų dešimtmečių perėmė akcinė bendrovė „Vakarų laivų gamykla“, veiklos pradžios data.

„Tuo laiku laivų remonto darbai buvo vykdomi, neturint reikiamos dokumentacijos ir projektų. Pirmaisiais įmonės veiklos metais buvo remontuojami ir dažomi laivų korpusai, vykdomas nedidelės apimties įrenginių remontas. Tik nuo 1973 m. laivai pradėti remontuoti kapitališkai, net išardant ir restauruojant jų pagrindinius dyzelinius variklius, kurių dydis prilygo trijų aukštų namui“, – prisiminė VLG įmonių grupės technikos direktoriaus pavaduotojas Glebas Martynovas.

Po atidarymo toliau buvo plečiama Vakarų laivų remonto įmonės infrastruktūra. Tuo metu tai buvo didžiausia tokios paskirties bendrovė Baltijos jūros regione. Joje dirbo per 3 tūkst. darbuotojų.

Įmonę išgelbėjo restruktūrizacija

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, ne tik Vakarų laivų remonto įmonė, bet ir kitos didžiosios sąjunginės bendrovės patyrė šoką. Nutrūkus ryšiams su SSRS, milžiniškas žvejybos laivynas tapo per didele našta Lietuvai. Laivai buvo parduodami arba nurašomi į metalo laužą. Tad 1993 m. Vakarų laivų remonto įmonė perorientavo savo veiklą ir ėmėsi laivų iš Vakarų šalių remonto. Nuo tada bendrovės pozicijos tarptautinėje rinkoje vis stiprėjo.

Nors Vakarų laivų remonto įmonė dirbo pakankamai sėkmingai, šalies valdžia ją nusprendė privatizuoti, kaip ir daugelį Lietuvos akcinių bendrovių. 1998 m. rudenį ją įsigijo Norvegijos įmonių grupė „Western Invest AS“. Tais pačiais metais įmonė pradėjo laivų statybos verslą – pastatė pirmąjį žvejybinį laivą „Vendla“. Tačiau norvegams nevykdant savo finansinių įsipareigojimų, susidūrė su nemažom problemom.

2001 m. įmonės kontrolinį akcijų paketą įsigijo Estijos koncernas „BLRT Grupp”, dabar vienijanti daugiau kaip 50 įmonių aštuoniose šalyse. Naujuoju generaliniu direktoriumi buvo paskirtas A.Šileika, kuriam Vakarų laivų remontas buvo pirmoji ir vienintelė darbovietė.

Pasikeitus savininkams, 2003 m. Vakarų laivų remonto įmonė buvo sėkmingai pertvarkyta į Vakarų laivų gamyklos įmonių grupę, kurią tuomet sudarė 17 bendrovių. Iki tol buvę įmonės padaliniai tapo skirtingų veiklos sričių operatoriais. Po reorganizacijos startavo VLG įmonių grupės pakilimo laikotarpis.

„Restruktūrizacija buvo vienas esminių teisingų sprendimų, turėjęs įtakos įmonės ateities sėkmei. Pertvarka leido žymiai pagerinti visų svarbiausių veiklos procesų kontrolę“, – prisiminė A.Šileika.

Koncernas „BLRT Grupp” toliau ieškojo būdų, kaip dar labiau sustiprinti VLG įmonių grupės pozicijas rinkoje. Tad 2010 m. jis įsigijo „Baltijos“ laivų statyklą. Sujungus dvi stambiausias laivų statyklas Lietuvoje, sukurta „Vakarų Baltijos laivų statykla“. Vieninga patirtis ir įgyvendinti projektai sustiprino šių kompanijų konkurencingumą laivų statybos versle.

Per pastaruosius 16 metų, po Vakarų laivų gamyklos reorganizavimo, VLG įmonių grupė pastatė apie 70 laivų,  suremontavo beveik 1,5 tūkstančio laivų, iš kurių per pusšimtį modernizacijos projektų.

Vienas didžiausių eksportuotojų

VLG įmonių grupė – vienas didžiausių eksportuotojų šalyje, už ką ne kartą buvo įvertinta ir apdovanota ne tik Lietuvos – ne kartą pripažinta „Metų eksportuotoju“ –, bet ir tarptautiniu mastu.

Pagrindinės VLG įmonių grupės eksporto kryptys – Vokietija, Olandija, Suomija, Norvegija, Belgija, Nyderlandai. Su šių šalių kompanijomis bendradarbiaujama ypač aktyviai, tiekiama produkcija ir teikiamos paslaugos. Iš eksporto gaunama apie 90 proc. įmonių grupės bendrų pajamų.

Suomija yra viena iš pagrindinių šalių, su kurios kompanijomis bendradarbiaujama, statant ir remontuojant laivus. 2013 m. VLG įmonių grupė sulaukė net šios valstybės prezidento Sauli Niinisto dėmesio. Vizito Lietuvoje metu jis lankėsi Vakarų Baltijos laivų statykloje.

„Suomijos rinka yra įdomi ir patraukli mūsų grupės įmonėms, todėl džiaugiamės, turėdami galimybę bendradarbiauti ir plėtoti sėkmingus verslo ryšius su šios šalies įmonėmis“, – teigė A.Šileika.

Koncerno „BLRT Grupp” įsigytos AB Vakarų laivų gamykla ir „Baltijos“ laivų statykla tapo didžiausia Estijos įmonių investicija Lietuvoje, o VLG įmonių grupė yra didžiausia estiško kapitalo pramonės įmonė Lietuvoje. Tai įvertino Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas. 2013 m. jis lankėsi VLG įmonių grupėje ir A.Šileikai už ekonominio bendradarbiavimo vystymą tarp Estijos ir Lietuvos įteikė Estijos valstybinį apdovanojimą – Marijos žemės Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordiną.

VLG įmonių grupės svarbą ne tik uostui, miestui, bet ir visai šaliai akcentavo čia apsilankę Lietuvos Prezidentai Algirdas Brazauskas, Dalia Grybauskaitė. D.Grybauskaitė taip pat tapo Klaipėdos universiteto laivo „Mintis“, kurį statė „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ specialistai, krikštamote.

„Mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ statyba – istorinis įvykis. Tai buvo pirmas laivas statytas Lietuvos užsakovams po 20 metų pertraukos. Laivo „Mintis“ reikšmė didelė tiek Lietuvos mokslo bendruomenei, tiek universitetui, tiek šalies prestižui“, – tvirtino A.Šileika.

Per pusšimtį metų VLG įmonių grupė taip pat buvo įvertinta už investicijas į uosto infrastruktūrą, gamybinio pajėgumo plėtrą bei modernizavimą, įgyvendintus sudėtingus projektus bei gaminius.

Ateitį sieja su inovacijomis

Norint žengti koja kojon su šiuolaikiniu pasauliu, kur viskas keičiasi labai sparčiai, nuolat tobulėja ir atsiranda naujos technologijos, būtina greita ir operatyvi reakcija, o tam būtinas nuolatinis žinių ir kompetencijų atnaujinimas. VLG įmonių grupė, suvokdama pokyčių ir inovacijų svarbą, savo ateitį sieja su pramone 4.0. Ši kryptis įtvirtinta kompanijos strategijoje. Nemažai laiko, pastangų ir lėšų jau investuota į įmonės valdymo procesų optimizavimą, efektyvinimą bei skaitmenizavimą, technologijas.

„Nuveikta daug, tačiau didieji darbai ir iššūkiai dar laukia ateityje. Ypatingą dėmesį skirsime gamybos procesų valdymo automatizavimui. Įmonė keičiasi ir keisis labai sparčiai, o tai padės išlaikyti pozicijas rinkoje, užtikrins ilgalaikį konkurencinį pranašumą ir patrauklumą mūsų užsakovams. Ateitis priklauso inovatyvioms kompanijoms“, – pabrėžė A.Šileika.

Numatyta ir paslaugų plėtra, naujų įmonių steigimas, darbo vietų kūrimas. Dar didesnis dėmesys bus skiriamas darbuotojams, jų tobulėjimui, investuojama į jų žinias, šiuolaikinių darbo sąlygų kūrimą. Šiuo metu VLG įmonių grupėje dirba apie 2 tūkst. darbuotojų. Skaičiuojama, kad dar mažiausiai tūkstantis darbo vietų sukuriama, perkant prekes ar paslaugas iš kitų įmonių.

„Stengsimės ir toliau kurti pridėtinę vertę uostui, miestui, šaliai, prisidėti prie jų garsinimo visame pasaulyje. Įmonės istoriją kuria ne kas kitas, o joje dirbantys žmonės. Dėkodamas kiekvienam už kasdienius darbus, kviečiu versti naują puslapį ir kartu kurti inovatyvią, saugią ir pagarba žmogui grįstą bendrovę“, – tvirtino A.Šileika.