Seimas leido atstatyti sodybas miške, nekeičiant pagrindinės žemės paskirties, tačiau tik teisme įrodžius, kad sodyba ten jau buvo. Toks reikalavimas, jeigu įstatymo nevetuos prezidentė, įsigalios nuo liepos.
Seimas antradienį priėmė dviprasmiškai vertinamas Miškų įstatymo pataisas: už balsavo 61 Seimo nariai, prieš - 18 , o susilaikė 37 parlamentarai.

Balsavęs už tokį siūlymą, Seimas pakeitė ankstesnį savo sprendimą, kad buvusias sodybas atstatyti privačiuose miškuose nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės paskirties galėtų tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys. Seimas anksčiau buvo balsavęs prieš leidimą atstatyti buvusias sodybas asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus. Dabar jie galės atstatyti buvusias sodybas įsigytoje teritorijoje.

Aplinkos komiteto vadovas Jonas Šimėnas sakė, kad tokiomis pataisomis užkirstas kelias bandymams nesąžiningais būdais įrodyti sodybos buvimo faktą. "Suveždavo kartais akmenis ir įrodinėja, kad ten buvo sodybos pamatai", - sakė parlamentaras.

Jis pabrėžė, kad atstatyti sodybą miške galės ir asmenys, nesusiję giminystės ryšiais su buvusiais sodybos savininkais.

"Sodybą galės atstatyti tik žmonės, kurie dabar turi nuosavybę miške, ir yra išlikę archyviniai dokumentai apie ten buvusią sodybą. Jeigu buvusiems savininkams miškas atstatytas kitoje vietoje ir ten nėra sodybos fakto, jie negalės statytis sodybos", - kalbėjo J.Šimėnas.
Seimas nenurodė, kokio dydžio galės būti atstatoma sodyba.

Kaimo reikalų vadovas konservatorius Edmundas Pupinis aiškino, kad pataisos leis nuosavybę susitvarkyti daugeliui žmonių: "Daugiau teigiamybių nei neigiamybių, taip lieka kai kurių žmonių teisės apribotos į jų nuosavybę", - sakė parlamentaras.
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis siūlė Konstituciniam Teismui vėl pareikšti nuomonę dėl įstatymo konstitucingumo, kuriuo, anot parlamentaro, "atveriamos pavojingos tendencijos urbanizuoti miškus".

Ekonomikos komiteto narys "tvarkietis" Julius Veselka piktinosi, kad Seimas įteisino "sodybinius" ir "nesodybinius" miško savininkus: "Pastarieji kreipsis į Konstitucinį Teismą ir tas nustatys, kad visi savininkai turi turėti vienodas teises - statytis sodybas".

Seimas nesutiko iki 0,5 hektaro didinti minimalios teritorijos, kurią būtų galima vadinti mišku, dydžio - ir nustatė, kad ir toliau galės būti ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas.
Seimas nustatė, kad privati miško valda ar privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esanti miško žemė negalės būti skaidoma į dalis, jeigu miško žemės plotas yra arba tampa mažesnis kaip 5 hektarai, išskyrus tris išimtis: skaidymas įmanomas atskiriant bendrąją nuosavybę, kai miško žemėje galima išskirti mišku neapaugusius  žemės plotus ir kai pastatai buvo pastatyti iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad gyvenamąjį būstą miške būtų leidžiama statyti tik išimtiniais atvejais.

Seimas atsisakė nustatyti, į kokio dydžio sklypus būtų galima skaidyti privačią miško valdą.
Seimas uždraudė miško žemę paversti rekreacine vieta bei formuoti joje želdynus, parkus, takus. Miško žemę paversti kitomis naudmenomis leista tik išimtiniais atvejais: valstybinės svarbos objektams įrengti, inžinerinės infrastruktūros bei visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo, taip pat naudingų iškasenų naudojimo teritorijoms formuoti.
Parlamentarai sutiko, kad miško žemės paskirtį bus galima keiti, kai to reikės krašto ar sienos apsaugai bei atliekų saugojimui, taip pat buvusioms sodyboms atstatyti.

Seimas leido privataus miško savininką žemę paversti kitomis naudmenomis tik tada, kai jis įveis mišką atitinkamo dydžio plote arba sumokėję į biudžetą piniginę kompensaciją.
Miškų įstatymas pakeistas  atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad gyvenamąjį būstą miške būtų leidžiama statyti tik išimtiniais atvejais.