Alyvos deginimas: gyventojų sąmoningumas auga

  • Teksto dydis:

Dėl užklupusių šalčių automobilių naudotos alyvos pridavimas pastebimai sumažėja. Oficiali statistika rodo, kad Lietuvoje sutvarkoma mažiau nei ketvirtadalis automobilių alyvos atliekų.

Daugiausia automobilių naudotos alyvos susidaro transporto techninės priežiūros ir remonto įmonėse automobilių savininkams keičiant tepalą. Būtent iš autoservisų daugiausia panaudoto tepalo patenka pas pavojingų atliekų tvarkytojus. "Su šaltuoju metų sezonu pastebimai ir sumažėja alyvos atliekų pridavimas, nes naudotą tepalą degina patalpoms šildyti, neretai to atvėsus orams griebiasi ir gyventojai", – teigė atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės "Atliekų tvarkymo centras" vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė.

Anot jos, alyvos atliekos Lietuvoje turi neigiamą rinkos vertę, todėl už jų pridavimą atliekų tvarkytojams tenka sumokėti. Nepaisant to, naudotą tepalą priduodančių gyventojų taip pat yra. "Tai rodo, kad gyventojų sąmoningumas po truputį auga, alyvos atliekos nepilamos į gruntą ar neteisėtai sudeginamos, nedaroma žala gamtai ir žmonėms", – sakė  K.Štelmokaitienė.

Duomenų, kaip Lietuvai sekėsi tvarkyti automobilių naudotą alyvą 2018 m., kol kas nėra. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2017-aisiais gamintojai ir importuotojai Lietuvos rinkai pateikė 20,1 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos (2016 m. – 22 tūkst. tonų), o buvo surinkta ir eksportuota perdirbti atitinkamai 5,3 tūkst. tonų ir 4,8 tūkst. tonų (26 proc. ir 24 proc. nuo viso rinkai pateikto kiekio).

Specialistų vertinimu, dėl šešėlio realiai Lietuvoje parduodamos automobilių alyvos kiekis gali siekti iki 25–30 tūkst. tonų per metus, o kasmet sudeginama ar kitaip neteisėtai panaudojama maždaug 6 tūkst. tonų naudoto tepalo. Automobilių variklių, pavarų dėžės ar tepamosios alyvos atliekos yra stipriai užterštos įvairiais metalais ir kitomis cheminėmis medžiagomis, todėl jas būtina tinkamai perdirbti ir jokiu būdu nedeginti krosnyse. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas išmeta į atmosferą kenksmingas medžiagas ir sunkiuosius metalus (kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azoto ir anglies oksidus, kietąsias daleles ir pan.), kurie ne tik teršia orą, bet ir kenkia gyventojų sveikatai. Į aplinką patekę sunkieji metalai ir toksinės medžiagos gali sukelti vėžinius susirgimus. Iš surinktų alyvos atliekų gaminama bazinė alyva, o iš jos – alyva parduoti ir tokiu būdu saugomi gamtos ištekliai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių