Kuro sistemos bėdos
Didžiausi per pastarąjį dešimtmetį šalčiai gerokai praretino eismą Lietuvos miestuose.
Nemenka dalis vairuotojų buvo priversti savo transportą iškeisti į visuomeninį. Turintys galimybę dirbti ne biure, rinkosi dirbti nuotoliu. Tik atkakliausieji leidosi į tolimesnes keliones.
Dideli šalčiai žaibiškai atskleidė automobilių techninės būklės trūkumus. Ypač tais atvejais, kai transporto priemonės paruošimui žiemai nebuvo skirta pakankamai dėmesio.
„Šalčiai išryškino spragas, atsiradusias dėl to, kad vairuotojai nepasidarė namų darbų, kai tam buvo tinkamas laikas“, – pasakojo serviso „Giberta“ vadovas Mindaugas Gineika.
Šalčiausiomis metų savaitėmis ypač kenčia dyzeliniai automobiliai. Labiausiai juos kamuoja kuro sistemos gedimai. Specialisto teigimu, vairuotojai dėl kuro sistemos užšalimo neretai kaltina netinkamą kuro kokybę – esą pylėsi dyzeliną kurioje nors mažesnėje degalinėje ir todėl jis užšalo. Tačiau paklausti, kada pastarąjį kartą keitė kuro filtrą, pripažįsta tai darę jau senokai.
Todėl, anot M. Gineikos, pirmiausia reikėtų kaltinti ne dyzeliną, o pasižiūrėti ar tinkamai buvo prižiūrėta kuro sistema. Jei ji yra tvarkinga, kuras neužšąla.
Pripildykite baką
Žiemą degalinėms tiekiamas šaltajam sezonui pritaikytas dyzelinas. Žieminiuose degaluose naudojami specialūs priedai, kurie padeda išvengti tirštėjimo ar užšalimo esant žemai temperatūrai.
Problemos kyla tais atvejais, kai žiemą panaudojamas kuras, nuo šiltesnio sezono atidėtas atsargai kokiose nors talpose.
Dar viena susijusi klaida – važinėjimas bake paliekant per mažai kuro. Laisva ertmė bake sudaro palankias sąlygas susidaryti kondensatui, kuris gali užšalti ir apsunkinti kuro padavimą į sistemas. Todėl žinovai pataria per šalčius paliekant automobilį stovėti ilgesniam laikui, pripildyti daugiau nei pusę, o geriausia beveik pilną baką.
Šalčiai išryškino spragas, atsiradusias dėl to, kad vairuotojai nepadarė namų darbų, kai tam buvo tinkamas laikas.
BMW spragos
Dyzelinių automobilių savininkai per šalčius kenčia ir dėl sugedusių kaitinimo žvakių arba relių. Pašnekovo pastebėjimu, ypač dėl to pažeidžiami įvairūs BMW automobiliai.
Kaitinimo žvakės – maži elektriniai pakaitinimo elementai, montuojami visuose dyzelinio variklio cilindruose. Pagrindinė jų funkcija – padidinti temperatūrą degimo kameroje prieš užvedant variklį, kad dyzelinas lengviau užsidegtų ir degimo eiga būtų efektyvi, ypač šaltu oru, kai temperatūra per žema savaiminiam uždegimui.
Jei kaitinimo žvakės neveikia tinkamai, dyzeliniai automobiliai gali sunkiai užsivesti arba strigti, ypač žiemos metu. Laikui bėgant, kaitinimo žvakės susidėvi arba apsineša anglies nuosėdomis, dėl to užvedimas tampa sunkus, pasirodo balti dūmai iš išmetimo sistemos ir sumažėja kuro naudojimo efektyvumas.
Palieka be priežiūros
Nuo šalčio kenčia ir aušinimo skystis, ypač jei būna seniai netikrintas.
„Būna, kad mašina atrieda su užšalusiu aušinimo skysčiu. Kai pradedame domėtis, paaiškėja, kad jis buvo keičiamas labai nereguliariai – maždaug kartą gyvenime. Taip pat būna, kad žmogus prisimena vasarą skystį skiedęs vandeniu“, – pasakojo M. Gineika.
Pasak jo, aušinimo skysčio tinkamumą ir atsparumą dideliam šalčiui galima nesunkiai pamatuoti servisuose, jį užpylus ant specialaus aparato, parodančio, iki kokios temperatūros jis tinkamai atliks savo funkciją.
Serviso meistrams tenka atšildyti ir kitas prišalusias automobilių dalis. Todėl dar prieš šalčius svarbu skysčiui atspariu silikoniniu tepalu susipurkšti vietas, kuriose nuolat prisikaupia drėgmės – durelių vyrius, gumas, spyneles. Pašnekovas patarė sutepti ne tiek išorinę spynelės dalį, kiek atsidarius duris – vidinę užrakto mechanizmo dalį.
Specialisto pastebėjimu, labiausiai nuo užšalusių spynų kenčia „Volkswagen“ automobiliai.
Karštas vanduo – pavojingas
Jam antrino draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius, priminęs dar vieną paplitusią vairuotojų klaidą – netinkamą langų plovimo skysčio pasirinkimą.
Anot A. Gučiaus, kartais vairuotojai neįvertina langų plovimo skysčio atsparumo šalčiui. Jei jis buvo nekeistas dar nuo rudens ar net vasaros, žiemos metu gali greitai užšalti. Taip nutikus gali sutrūkti langų apiplovimo sistemos žarnelės, purkštukai, bakelis, perdegti apiplovimo siurbliukas.
Užšalus plovimo sistemai svarbu nesiimti pernelyg rizikingų veiksmų.
„Jokiu būdu nereikėtų pilti karšto vandens – taip galima pažeisti automobilio stiklą ar pačią langų plovimo sistemą. Saugiausias sprendimas – automobilį pastatyti šiltoje vietoje, pavyzdžiui, šildomame parkinge arba autoserviso patalpose, ir tik atitirpinus sistemą, į ją pripilti tinkamo skysčio“, – patarė draudikas.
Klaidingai sujungus laidus ar kitaip netinkamai užvedus nuo kito automobilio, galima sugadinti abiejų automobilių valdymo blokus, generatorių ar elektronikos elementus.
Pagelbėja būsteris
Bene populiariausia šalčio sukelta bėda – išsikrovęs akumuliatorius. Pasak A. Gučiaus, senesni nei ketverių penkerių metų akumuliatoriai šaltuoju metų laiku dažnu atveju nebeturi pakankamai galios.
Jei akumuliatorius silpsta, jį geriau pakeisti iš anksto, bet prieš keičiant galima servise pamatuoti jo galią – galbūt pakaks jį tik kokybiškai įkrauti.
Prieš bandant kurti variklį rekomenduojama išjungti visas papildomas elektros sistemas – šildymą, multimediją, apšvietimą. Jei keli bandymai nesėkmingi, tikėtina, kad akumuliatorius yra per silpnas. Jei automobilis vis dėlto neužsiveda, užvedimą nuo kito automobilio A. Gučius vertina kaip kraštutinį sprendimą.
„Šiuolaikiniuose automobiliuose yra daug jautrios elektronikos, todėl klaidingai sujungus laidus ar kitaip netinkamai užvedus nuo kito automobilio, galima sugadinti abiejų mašinų valdymo blokus, generatorių ar elektronikos elementus“, – įspėjo jis.
Saugiausi sprendimai – kviesti pagalbą kelyje arba panaudoti specialų akumuliatoriaus užvedimo įrenginį, vadinamąjį būsterį). M. Gineikos teigimu, servisai turi galingus ir brangius būsterius, tačiau vairuotojai gali įsigyti paprastesnį įrenginį buitiniam naudojimui – toks kainuoja apie 100 eurų.
Elektromobilių vargai
Pasak A. Gučiaus, žema temperatūra turi didelės įtakos ir elektromobiliams.
„Šaltuoju metų laiku sumažėja baterijos efektyvumas, todėl gali trumpėti nuvažiuojamas atstumas. Elektromobilių vairuotojams rekomenduojama iš anksto planuoti keliones, naudoti baterijos išankstinio pašildymo funkciją ir, jei įmanoma, automobilį laikyti šiltesnėje vietoje“, – patarė pašnekovas.
Taip pat dėl šalčio gali ilgėti elektromobilių įkrovimo laikas, o neprižiūrėtos durų ar įkrovimo lizdų tarpinės gali prišalti.
Akumuliatoriaus priežiūra
Šalčio poveikis akumuliatoriui yra didelis, nes žema temperatūra stabdo chemines reakcijas akumuliatoriaus viduje. Dėl to silpnėja akumuliatoriaus gebėjimas tiekti elektros energiją varikliui užvesti. Pavyzdžiui, esant 18 °C šalčiui, talpa gali sumažėti iki 40 proc., palyginti su talpa esant 20 °C šilumai. Žiemą reikia daugiau energijos užvesti variklį, nes šaltyje jis sunkiau sukasi. Tai reiškia, kad žiemos rytais akumuliatoriui tenka itin didelis krūvis. Be to, žiemą naudojama daugiau elektrinės įrangos automobilyje – šildomos sėdynes, langai, veidrodėliai, kiti prietaisai, papildomai apkraunantys akumuliatorių. Visa tai lemia, kad net ir naujas, kokybiškas akumuliatorius žiemą dėvisi sparčiau, jei jis tinkamai neprižiūrimas.
Akumuliatorių galima pasitikrinti naudojantis multimetru. Tiesa, gauti duomenys bus tik preliminarūs. Išsamiai patikrai reikalingi specialiai tam skirti prietaisai ir įranga. Geros būklės akumuliatoriaus įtampa turi siekti apie 12,6–12,8 V. Jei įtampa mažesnė nei 12,4 V, tai gali būti ženklas, kad akumuliatorius nusilpęs ir jį reikėtų patikrinti arba pakeisti. Taip pat reikėtų įsitikinti, ar generatorius pakankamai krauna akumuliatorių, kai automobilis užvestas. Jei krovimo lygis nepakankamas, reiškia, kad akumuliatorius nuolat veiks esant mažai įtampai, o tai greitina jo susidėvėjimą. Jei ant akumuliatoriaus gnybtų pastebite korozijos ar oksidacijos požymių, verta juos nuvalyti. Oksiduoti gnybtai blogina elektros perdavimą, todėl gali atsirasti kontaktų problemų.
Naujausi komentarai