Automobilis moteriai nėra priešas

Moteris prie vairo ir šiais laikais susilaukia pašaipių replikų. Vis dėlto mitas, kad vyrai vieninteliai geba gerai sutarti su automobiliu. Neretai jų žinios ir išmanymas baigiasi ties padangų pripūtimu ir langų plovimo skysčio ar tepalo pakeitimu.

Dailininkė, dailės mokytoja Saulė Želnytė tokius vyrus smarkiai lenkia. To įrodymas – pačios rankomis savo automobiliui atliktas „stailingas“.

Su Saule kalbėjomės apie sunkumus tvarkant automobilį ir vyrų požiūrį į moterį, kuri puikiai susidorojo su gana vyrišku darbu.

Viliojo piešinys

Įsigijusi automobilį, Saulė tikrai nemanė, kad pati jį prikels naujam gyvenimui. Dailininkė automobilį pirko gavusi vienkartinę Vokietijos „Rotary“ klubo stipendiją, kuria paskatinti du uostamiesčio kūrėjai. Dabar moteris juokiasi, kad automobilį pirko už pinigus, kuriuos jai atnešė menas, o vėliau patį automobilį pavertė savo meno dirbtuvėmis.

1992 metų „Volkswagen Golf“ automobilis Saulės akį patraukė mėlyna spalva. Vėliau ji apmaudžiai pastebėjo, kad automobilis buvo dažytas neatidžiai ir tik tam, kad būtų lengviau jį parduoti – rūdys pradėjo kelti dažų pūsles.

Dailininkė nusprendė, kad ir pati galėtų susidoroti su tokia menka problema. Pasiklausinėjusi aplinkinių, sužinojusi technologijas, įsigijusi reikiamų priemonių, pirmąsias korozijos žymes sutvarkė pati.

Vėliau draugai patarė kreiptis į Rytį Zenkevičių, kuris savo kūrybinėse „Auto-art styling“ dirbtuvėse ne tik puošia automobilius, bet, jei reikia, atlieka remonto darbus. Saulė pasakoja, kad, kraudamas akumuliatorių, R. Zenkevičius pastebėjo jos taisytas rūdžių išėstas kėbulo vietas. Jis jai ir pasiūlė atvažiuoti į savo dirbtuves ir, naudojantis darbuotojų žiniomis, įrankiais, pačiai sutvarkyti savo automobilį. Saulė juokiasi, kad ją iškart „užkabino“ R. Zenkevičiaus mintis, jog ji pati galėtų išpiešti savo automobilį.

Kruvinos rankos

Saulė savo automobilį taisė visą vasarą ir dalį rudens. Dabar ji juokiasi, nes pastebi, kad turbūt buvo labai smulkmeniška - kiekvienas nelygumas, atsiradęs dirbant, atrodė reikšmingas. Saulė pasakoja, kad nesigaili nieko, nors buvo momentų, kai galvojo, kad nepabaigs tvarkyti iki galo. Situacija pasikeitė, kai į visą procesą pradėjo žiūrėti kaip į meno akciją. Kiekvienas etapas buvo fotografuojamas. Tada nebebuvo taip skaudu nei dėl kruvinų rankų, nei dėl kvėpavimo takų, pilnų dulkių. Moters dienos proga dailininkė netgi žada surengti parodą, kurioje bus eksponuojamos tos nuotraukos.

Piešinį ant variklio gaubto ir sparnų, kuriuos ji iš naujo pagamino pati, sukūrė be jokio eskizo. Iš pradžių turėjo galybę idėjų. Saulė pasakoja, kad labiausiai norėjo įgyvendinti chuliganišką, drąsiomis linijomis, netikėtais vaizdais blyksintį eskizą. Deja, laiku nebuvo pristatyti trafaretai, tad teko suktis kaip nors kitaip. Dabar moteris net džiaugiasi, kad piešinį kūrė be trafareto, taip galėjo plačiau panaudoti aerografo galimybes. Be to, piešinys naudojant trafaretą kartais gali atrodyti kaip lipdukas. Sparnuota saulė ant kapoto simbolizuoja laisvę, veržlumą, atgaivina pačios dailininkės vardo idėją. Trapūs laumžirgiai moteriai asocijuojasi su pasaulių tarpininkais. Šviesiau dažytas automobilio priekis simbolizuoja judėjimą į šviesą.

Vyrai stebėjosi

Saulė juokiasi, kad, pradėjusi tvarkyti automobilį, tarsi priėmė jį į šeimą – visas laisvalaikis kartu, pažintas kiekvienas jo kampelis. Kai ji galų gale baigė apdailą, pastebėjo, kad netgi tie, kas nelabai tikėjo ja ir manė, jog kiša nosį ne į savo sferą, pradėjo žiūrėti pagarbiau.

Moteris juokiasi, kad, važiuodama išskirtiniu automobiliu, pastebi daugiau kelių džentelmenų. Taip pat išskirtinis automobilis ir pačią vairuotoją įpareigoja gražiai elgtis kelyje.

Originaliai ištapytas automobilis Saulei tapo toks brangus, kad jai atrodo, jog niekada negalės jo parduoti.