Netrukus buvo galima įsitikinti, kuo rizikuojama pasirašant suklastotą užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį. Vienas nedidelio Lietuvos miestelio gyventojas, nusprendęs pakeisti automobilį, norimą pirkinį rado pakankamai greitai. Kartu apžiūrėjus transporto priemonę bei nepastebėjus nieko įtartino, gyventojas atsiskaitė su pardavėjais ir visi pasuko savo keliais. Deja, labai greitai paaiškėjo, kad automobilis turi paslėptų defektų. Nauju pirkiniu nepatenkintas vyriškis suskubo ieškoti mašiną jam pardavusių asmenų, tačiau visos jo pastangos buvo bevaisės, nes automobilį jam pardavę asmenys tiesiog dingo.

Tokią istoriją VMI specialistams papasakojo viename iš valstybės įmonės „Regitra“ padalinių sutiktas nesėkmingą naują pirkinį registravęs prieniškis. Jis nė nebandė slėpti, kad transporto priemonę įsigijo Lietuvoje, o sandorį baigė pasirašydamas užsienietišką pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje parašyta, kad automobilis įsigytas tiesiogiai iš užsieniečio, o informacijos apie nesąžiningą pardavėją lietuvį – nė su žiburiu nerasi.

Pasak Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės Ligitos Brazlauskienės, apsilankymų „Regitros“ padaliniuose metu surinkta informacija rodo, kad gyventojai ne visada supranta ir įvertina rizikas, kylančias pasirašant užsienietišką automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. „Apklausiant gyventojus, atsirado ir tokių, kurie jau pasigailėjo sutikę pasirašyti užsienietišką sutartį, mat susidūrė su nesąžiningų pardavėjų veiksmais. Vykdant bendrą iniciatyvą nustatyta ir kitų pažeidimų – disponavimo suklastotais pinigais, neregistruotos veiklos vykdymo“, – teigia L. Brazlauskienė, pabrėždama, jog praėjusi akcija „Regitros“ padaliniuose taip pat buvo ir puiki proga pakonsultuoti gyventojus mokesčių klausimais neįprastose erdvėse, o  bendradarbiavimą su „Regitra“ planuojama tęsti ir ateityje.

Neeilinė situacija susiklostė ir „Regitros“ Kauno padalinyje. VMI specialistų dėmesį atkreipė gyventojas, bandantis parduoti įmonei priklausantį automobilį. Sutartyje buvo nurodyta, kad transporto priemonė parduota už 5700 eurų, tačiau pirkėjas už automobilį sumokėjo 3300 eurų daugiau. Nuslėpti dalį pajamų bandęs pardavėjas pats vos netapo apgavystės auka. Automobilį įsigyti norėjęs gyventojas bandė atsiskaityti pluoštu pinigų, kuriame buvo padirbtų banknotų. Tiek pirkėjas, tiek pardavėjas sulaukė papildomo teisėsaugos dėmesio.

„Regitros“ specialistai gyventojams pataria visuomet naudoti jų rekomendacinę pirkimo-pardavimo sutarties formą, kurią galima rasti „Regitros“ interneto svetainėje. Pasak „Regitros“ atstovų, pildant sutartį labai svarbu nurodyti teisingus duomenis: tikrus pardavėjo bei pirkėjo duomenis, automobilio kainą, ridą, defektus ar kitą informaciją. Ne mažiau svarbu užfiksuoti ir pinigų perdavimo faktą raštu. Atlikus šiuos veiksmus, ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas turės svarbius įrodymus.

VMI primena, kad apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildę elektroninę anketą arba parsisiuntę programėlę išmaniesiems telefonams „Pranešk“, kuria naudojantis apie pažeidimus pranešti tapo dar paprasčiau: mokesčių mokėtojas gali pažeidimo vietoje nufotografuoti, padaryti garso ar vaizdo įrašą, pažymėti pastebėto pažeidimo vietą žemėlapyje ir šią informaciją perduoti tiesiai VMI.