Kelių eismo taisyklėse (KET) numatyta, kad balandį–spalį automagistralėse lengviesiems automobiliams leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 130 km/val. greičiu, o greitkeliuose – 120 km/val.

Lapkritį–kovą didžiausias leistinas greitis šalies automagistralėse ir greitkeliuose – 110 km/val.

Vilnių ir Kauną jungiančiam keliui taip pat jau suteikta automagistralės kategorija.

„Kryptimi iš Kauno į Vilnių eismo nelaimių įvyksta 21 proc. daugiau, nei važiuojant iš Vilniaus į Kauną. Tačiau vidutinė išmoka nuostoliams atlyginti yra 30 proc. didesnė kelyje Vilnius–Kaunas, ji siekia beveik 1 900 eurų“, – sakė Lietuvos draudimo Transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas.

Kryptimi iš Kauno į Vilnių eismo nelaimių įvyksta 21 proc. daugiau, nei važiuojant iš Vilniaus į Kauną.

Anot jo, kelyje Kaunas–Klaipėda eismo inicidentų įvyksta daugiau nei tris kartus dažniau, palyginti su kelio atkarpa Klaipėda–Kaunas. Vis dėlto 26 proc. didesnė vidutinė žala yra būtent kelyje Klaipėda–Kaunas.

„Tris kartus daugiau nuostolių per pastaruosius dvejus metus mūsų bendrovė fiksavo ir kelio atkarpoje Vilnius–Panevėžys, palyginti su keliu Panevėžys–Vilnius“, – pastebėjo draudimo bendrovės atstovas.

G. Petriko teigimu, tendenciją, kai skiriasi tam tikrų atkarpų avaringumas, gali lemti keli aspektai.

„Viena galimų priežasčių – skirtingas poilsio vietų, degalinių skaičius. Taip pat įdomu, kad iš Klaipėdos į Kauną ar Vilnių nuostolių yra kur kas mažiau nei iš šių didmiesčių į Klaipėdą. Galima daryti prielaidą, kad iš pajūrio, kur žmonės dažnai vyksta atgauti jėgų, vairuotojai grįžta pailsėję, būna lengviau susikoncentruoti. Taip pat įtakos turi kelio remonto darbai, tam skirtas ženklinimas ir eismo reguliavimas, žvėrių migracija. Galiausiai svarbus ir eismo intensyvumas – daugiau eismo įvykių automagistralėse skaičiuojame penktadieniais po darbo valandų, sekmadienio popietę. Taip pat svarbūs intensyvūs ruožai, kaip atkarpa Kaune, einanti pro prekybos centrą „Mega“, – vardijo G. Petrikas.

Lietuvos draudimo duomenimis, pernai automagistralėse ir greitkeliuose įvyko daugiau nei 300 eismo įvykių, o per pastaruosius dvejus metus jų skaičius perkopė 620.

„Pernai nuostoliams atlyginti vairuotojams išmokėjome per 460 tūkst. eurų. 2021 m. suma viršijo 0,5 mln. eurų ribą – buvo didesnė nei 570 tūkst.“, – sakė G. Petrikas.