Retas vairuotojas nėra išgyvenęs situacijos, kai staiga nebevaldomas automobilis kelyje ima „šokti“ visai ne pagal jo, o pagal plikledžio dūdelę. Slysti ir, atrodo, nesuvokiamu būdu atsidurti pusnyje yra tekę net ir pačiu geriausiu vairuotoju Lietuvoje pripažintam Kęstučiui Taškūnui.

„Važiavau dešiniu kelio vingiu ir staiga kažkas įvyko, kad aš tapau keleiviu – automobilis apsisuko. Gerai, kad kelias tuo metu buvo tuščias ir automobilio galu įvažiavau į sniego pusnį. Tuo metu nesupratau, kas įvyko“, – pasakoja K. Taškūnas.

Dabar K. Taškūnas pripažįsta prieš daugelį metų padarytą didžiulę klaidą – pasirodo, priekinę – varančiąją automobilio ašį jis buvo „padabinęs“ dygliuotomis padangomis, o užpakalinius ratus apavė tuo, kas papuolė po ranka: „Atsirado disbalansas tarp priekio ir galo sukibimo. Tuo metu, matyt, atleidau akseleratorių ir to užteko, kad priekis sukibtų, o galą pradėtų sukti. Tuomet esi jau keleivis.“

Stresas, kai suvoki, kad automobilis nebevaldomas, sukelia netikėčiausias vairuotojų reakcijas. Vieni bando į visas puses sukioti vairą arba tiesiog jį paleidžia. Kiti puola desperatiškai minkyti greičio arba stabdžio pedalą.

Neturint reikiamų įgūdžių, šokis „grojant“ plikledžio dūdelei kelyje dažniausiai baigiasi eismo įvykiu. Praktika, praktika ir dar kartą praktika – tą pačią „maldą“ kasmet kartoja vairavimo profesionalai. Tik ar visi vairuotojai į tai sureaguoja?

Vairuotojas pats turi pasirūpinti savo saugumu. Nei padangos, nei automobilis mūsų apsaugoti nuo slidaus kelio negali.

„Vairuotojas pats turi pasirūpinti savo saugumu. Nei padangos, nei automobilis mūsų apsaugoti nuo slidaus kelio negali“, – tvirtina automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius.

Iki šiol dauguma vairuotojų į plikledį puola tarsi nuogi į dilgėles ir skaudžius padarinius pajunta vos išvažiavę iš kiemo. O kur treniruotės specialiose trasose, tie patys kartingai ar vairavimo simuliatoriai? Ironiška, bet nors plikledis atsiranda maždaug tuo pačiu laiku, vairuotojus ir, kaip daugelis piktai pridurtų, – kelininkus jis vis tiek užklumpa netikėtai.

Kiek už tai, kad automobiliai atsiduria griovyje, verta „vanoti“ kelininkus, o kiek patys vairuotojai sąmoningai nusiteikę nepakliūti į plikledžio spąstus?

Nemoki važiuoti plikledžiu – išvis nevažiuok, žodžių į vatą nevynioja kai kurie vairavimo profesionalai. Jei laiku nesusipažinai su sinoptikų prognozėmis ir iš anksto neįvertinai kelio dangos, pradėjęs važiuoti klausyk bent savo kūno kalbos, pataria ilgametis vairuotojas, profesionalus lenktynininkas J. Dereškevičius.

Ne tik išlavinti vairavimo įgūdžiai, bet ir tinkamos padangos, tvarkinga pakaba bei amortizatoriai – „vaistus“ nuo plikledžio vardija specialistai.

Supratus, kad atsidūrei ant plikledžio, pirmiausia būtina neskubėti, išlaikyti saugų atstumą tarp automobilių, o nesant didelės būtinybės, atsisakyti lenkimo manevro. Didelis greitis – didelės problemos, sako profesionalai ir pataria bet kokį veiksmą vairu ar pedalais atlikti kuo švelniau.

Jei jaučiate, kad slydimo sustabdyti nepavyks ir tuoj rėšitės į priekyje važiuojančio automobilio galą, galbūt vertėtų bandyti sukti į kelkraštį ir užvažiuoti ant bortelio. Bet kuriuo atveju profesionalai pataria kiek įmanoma nepanikuoti ir pirmiausia nepamiršti vairuoti.

Vairavimo ekspertai sako, kad tikėtina, jog su simuliatoriais padirbėję vairuotojai vėliau realioje kritinėje situacijoje mažiau panikuos ir greičiau suvaldys automobilį.