Nuo liepos pradžios įsigaliojus naujai tvarkai, kasdien į techninės apžiūros stotis atvyksta apie 80 automobilių su atsukta rida. Jau užfiksuota ir itin akivaizdžių klastojimo atvejų.
„Rida sumažėja nuo 400 tūkst. iki 250 tūkst. – toks 150 tūkst. skirtumas laikomas normaliu. Faktas, kad kažkas buvo stipriai apgautas“, – sakė techninės apžiūros įmonių asociacijos vadovas Renaldas Gabartas.
Atsukus ridą, žmonės gali permokėti net iki penktadalio automobilio kainos. Vairuotojai sako, kad ridos koregavimas gali pakenkti ir pačiam automobiliui.
„Ne tik variklis – ir greičių dėžė, ir tiltai, viskas susiję su šiuo dalyku“, – tikino vienas vyriškis.
„Sukti – nepadoru, negerai, ir tai labai gadina naudotų automobilių rinką“, – pridūrė kitas.
Tačiau žmonės nėra patenkinti ir pačia nauja tvarka – kai techniškai tvarkingas automobilis dėl atsuktos ridos negali praeiti techninės apžiūros ir dalyvauti eisme.
„Atsukimą vertinu labai blogai ir neigiamai. Bet ar procedūriškai teisingai sutvarkyta kontrolė – čia jau kitas klausimas“, – svarstė vyras.
„Atsukta rida galioja tik jei atsukta Lietuvoje. Jei atsuko kažkoks turkas, perki mašiną – viskas gerai, vėliava į rankas“, – kalbėjo kitas.
Dar viena problema – ką daryti tiems, kurie jau įsigijo automobilį su atsukta rida? Kaip tą ridą atstatyti į tikrąją?
Vieno autoserviso vadovas demonstruoja „BMW“ duomenis: odometras rodo 213 tūkst. km, tačiau kitų automobilio blokų duomenys – visai kitokie.
„Vienur rodo 312, kitur – 311, dar kitur – 282. Tai rodo variklio, ABS bloko, greičių dėžės duomenys. Visi nesutampa. Kuo remtis, kuo vadovautis?“ – piktinosi vyras.
Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas sako, kad reikėtų vadovautis paskutine techninės apžiūros stotyje užfiksuota rida.
„Jei nėra galimybės nustatyti faktinės, imame artimą faktinei – paskutinę didėjančią fiksuotą ridą ir ją perkeliame atlikus remontą“, – aiškino Simonas Mažionis.
Tačiau autoservisų atstovai tokios praktikos nesiima.
„Tai dokumentų klastojimas, to daryti absoliučiai negalime. Neturiu nei galimybių, nei įrangos tą ridą atsukti“, – teigė Lietuvos autoservisų asociacijos vadovas Mantas Musnikas.
Pasirodo, ir oficialūs automobilių gamintojų atstovai nesiima jokių ridos keitimo veiksmų – nei pirmyn, nei atgal.
„Nėra tokių procedūrų: kur fiksuoti, iš kur atsukta, dėl ko atsukta. Tokie dalykai neegzistuoja. Oficialiai to daryti negalima ir tam nėra galimybių“, – sakė Lietuvos autoverslininkų asociacijos vadovas Tomas Grabauskas.
Tačiau Lietuvos transporto saugos administracija teigia priešingai.
„Ne vienas gamintojas patvirtino, kad gali pakoreguoti ridą ir perkelti ją į prietaisų skydelį. Tačiau esminė sąlyga – skydelis turi būti naujas ir nenaudotas“, – sakė S. Mažionis.
Naujo prietaisų skydelio kaina gali siekti nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų.
Tuo metu pelną skaičiuoja nelegaliai ridas atsukinėjantys meistrai.
„Užfiksavus didelį trūkumą, kai kuriais atvejais žmogus visiškai nenustemba, išvažiuoja iš patikros stoties ir po valandos ar dviejų sugrįžta jau su „gera“ rida. Tai liudija, kad ridos klastotojų rinka yra pakankamai klestinti“, – komentavo R. Gabartas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai stebisi servisų neryžtingumu. Esą Europos Sąjungos direktyva aiškiai atskiria, kas yra ridos klastojimas, o kas – atstatymas. Tą patvirtino ir policija.
„Kreipiamės į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją. Ji pateikė nuomonę, kad ridos perkėlimas į prietaisų skydelį – tai nėra klastojimas ir neturėtų būti siejamas su Baudžiamuoju kodeksu“, – sakė S. Mažionis.
Tačiau policija laikosi griežtesnės pozicijos:
„Baudžiamojo kodekso aiškinamajame rašte nurodyta, kad kriminalizuojamas automobilio ridos klastojimas, neteisėtas odometro sunaikinimas ar pakeitimas. Nustačius suklastotos ridos atvejus, atsakingi asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn“, – atsakė policijos atstovai.
Skaičiuojama, kad maždaug kas penktas automobilis Lietuvos keliuose – su atsukta rida.
Naujausi komentarai