Plačiau apie šias pataisas papasakojo jų iniciatoriai Seimo nariai Andrius Bagdonas ir Viktoras Fiodorovas. 

– Mėgstate greitį? 

A. Bagdonas: Greičio nemėgstame, važiuojame kaip numatyta kelių eismo taisyklėse, tačiau yra akivaizdu, kad greičio matuoklių kiekis ir augimo tempai Lietuvoje praėjusią kadenciją stebino. Praėjusių metų pabaigoje Valstybės kontrolė nustatė, kad „Via Lietuva“ nesivadovavo savo pačios nustatyta tvarka ir kas trečias greičio matuoklis Lietuvoje yra įrengtas pažeidžiant tvarką. Todėl su kolega registravome įstatymo projektą.

Parlamentas patekimo stadijoje pritarė, kad būtų visiems labai aišku ir Vyriausybės pavesta Susisiekimo ministerija parengtų labai aiškią tvarką. Mūsų punktai, kuriuos išvardijote, skirti tam, kad nebūtų piktnaudžiavimų ateityje, yra iš „Via Lietuvos“ parengtos tvarkos, kurios jie nesilaikė. Jeigu nesilaikytų savo tvarkų viena ar kita institucija, ji pažeistų įstatymus. 

– Ką reiškia nesilaikė tvarkų? 

V. Fiodorovas: Greičio matuoklių atsirado kur kas daugiau nei turėjo atsirasti. Valstybės kontrolė pasakė, kad 30 vietų iš 100 jie atsistojo ten, kur neturėjo būti, tvarkų nesilaikė. Policijai patinka, kai laikosi tam tikrų įstatymų, važiuojama nustatytu greičiu, laikomasi kitų eismo taisyklių. Lygiai taip pat statant greičio matuoklius reikia laikytis nustatytų tvarkų.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

– Bet visur yra nustatytas leistinas greitis, visuose keliuose, taip pat ir „Via Baltica“. Kodėl pastatytas matuoklis gali neatitikti reikalavimų? Jis vis tiek matuoja greitį ir fiksuoja pažeidėjus, kurie viršija greitį. 

V. Fiodorovas: Visų pirma, paties greičio matuoklio mintis yra saugoti, kad eismas būtų saugus, nenubausti, bent jau taip turėtų būti. Jeigu visos priemonės, kurios yra įdiegtos – geras asfaltas, skiriamosios juostos, apšvietimas, atitvarai ir visi kiti dalykai – yra padaryti ir, jeigu eismo įvykiai buvo, tada statykime greičio matuoklį. Tai yra paskutinė priemonė, kuri ribojant greitį turėtų saugoti žmones.

Galiu pateisinti tokį greičio matuoklį, kuris yra ant viaduko, ant tilto per Kruną. Šiuo metu vyksta statybos, jį nugriaus, ten yra greičio matuoklis. Automagistralėje, kur yra pavojinga vieta, galima riboti greitį. Bet, jeigu automagistralėje buvo numatyta pastatyti greičio matuoklį 30 kilometrų atstume matuojant vidutinį greitį ir ten niekada nebuvo jokio autoįvykio, paaiškinkite, pagal kokias tvarkas galėjo matuoklį ten statyti? 

V. Fiodorovas: Jo net nepastatė. 

– Bet kuo trukdytų? Jūs sakote, kad yra tvarkos, tai kuo jie trukdo, kodėl jų yra per daug? 

A. Bagdonas: Viskas labai paprasta, „Via Lietuva“ tapusi akcine bendrove, siekianti pelno, nusistato pati sau tvarką ir įrengia net ne tose vietose, kur įvyksta eismo įvykiai. 2–3 metus toje vietoje nevyksta jokie eismo įvykiai ir greičio matuoklis pastatomas. Sutinku su jumis, greičio matuokliai netrukdo, bet jie kiekvienais metais valstybei kainuoja pinigus. 

Vieno tokio matuoklio administravimas kainuoja nuo 1000 iki 1500 eurų. Jeigu žiūrėtume, kad Lietuvoje yra įrengta daugiau kaip 200 greičio matuoklių, tai reiškia, kad keli šimtai tūkstančių eurų kiekvienais metais sumokami įmonei, kuri juos administruoja, vietoje to, kad būtų tvarkomi keliai, labiau investuojama į kelių būklę. 

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

– Bet kaip taip gali nutikti, kad tie matuokliai galėjo būti statomi kur nori? Kas reguliuoja tokius dalykus? 

V. Fiodorovas: Dabar įstatymas leidžia kelio savininkui statyti ten, kur jis nori, pagal savo tvarką. Mūsų įstatymo projektas nesako, kad jų turi nelikti. Sakome, kad kelio savininkas turi vadovautis tam tikra tvarka, kurią nustatys ministras arba ministro įgaliota institucija. 

Iš esmės nieko nekeičia, savininkas dirba savo darbus vadovaudamasis tam tikromis tvarkomis. Juk negali išsitiesti asfalto tokio storio, kokio nori, nebūti pėsčiųjų perėjos, nors ten ir turėtų būti. Lygiai tas pats yra ir su kelių greičio matuokliais, turi būti taip, kaip reikalauja įstatymas. 

– Policijos atstovai teigia, kad mažėjantis greičio matuoklių kiekis gali situaciją bloginti, kelti avaringumą, skatinti vairuotojus viršyti greitį. Ar šiuo atveju, policija tam tikrų niuansų neįžvelgia? Kaip jūs reaguotumėte? 

V. Fiodorovas: Skirtingose temose policija skirtingai reaguoja. Turime kitų temų, kur policija sako, kad nereikia priemonių, jog vykdytume, pavyzdžiui, kriminalinę žvalgybą. Tas pats ir čia, pinigų yra valstybėje tiek, kiek jų yra. Jeigu statome greičio matuoklius ten, kur jų nereikia, tai gal statykime ten, kur jų reikia.

Yra įvažiavimai į miestelius, kur smarkiai ribojamas greitis, bet ten praskrieja automobiliai ir nėra greičio matuoklių, o iš esmės pavojingas ruožas ir tikrai įvyksta eismo įvykiai. Nesakome, kad jų sumažės, sakome, kad atsiras tam tikras reglamentavimas užtikrinantis kelio saugumą. 

– Kalbame ne tik apie automagistralę. Sakote, kad greičio matuoklius reiktų perkelti kažkur kitur – į miestus, gyvenvietes? 

V. Fiodorovas: Automagistralėse jų praktiškai nėra tiek daug, nes dabar tie aparatai skaičiuoja ir matuoja draudimą, kelių mokestį ir kitus dalykus. Čia buvo kalba ir visas įstatymo projektas atsiradęs praėjusią kadenciją tuo metu, kai planavo daryti didelį pirkimą ir tuometinė Kelių direkcija sustabdė, pamačiusi koks kilo ažiotažas. Dabar, kad nekiltų tokių diskusijų ir kad kažkas neužbėginėtų įvykiams už akių, priimkime įstatymą, kurio būtų aiškus reglamentavimas ir kelio savininkai, nepaisant to, ar tu esi savivaldybė, ar „Via Lietuva“, turėtų vienodą visiems reglamentavimą.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai kas turėtų nuspręsti, kur statyti greičio matuoklį?  

A. Bagdonas: „Via Lietuva“ buvo pasitvirtinusi gerą tvarką, tačiau ji pati, anot Valstybės kontrolės, nesilaikė tvarkos. Jeigu tvarkoje numatyta, kad 10 km atstume gali stovėti vidutinio greičio matuokliai, tai įrengdavo 30 km. Patys nesivadovavo ta tvarka. Su policija tikrai sutariame, kad greičio matuokliai turi būti avaringose ruožuose. Ten, kur keletą metų bent vieną ar kitą kartą įvyksta eismo įvykis. Jeigu nėra eismo įvykių, ten jų įrenginėti nereikėtų.  

Ir būtų dar viena naujovė, jeigu šis įstatymo projektas būtų galutinai priimtas. Prieš kiekvieną trikojį taip pat būtų įspėjamieji ženklai. Pagrindinis tikslas yra įspėti vairuotoją, kad ten yra avaringas ruožas, nėra tikslas bet kokia kaina nubausti vairuotoją. Tikslas yra įspėti vairuotojus apie avaringą ruožą. Neviršykite greičio, jeigu viršysite, teks susimokėti baudą. 

– O kitur galite viršyti, nes ten ne avaringas ruožas? Negalima, bet vis tiek važiuokite? 

V. Fiodorovas: Mūsų įstatymo projektas nekalba, kad galite viršyti greitį. Jis kalba, kad turime pinigų tiek, kiek turime, užtikrinkime kelio saugumą, o tik tada pereikime prie baudų išrašinėjimo tiems, kurie viršina greitį. 

A. Bagdonas: Kelių remontui yra skiriami bendri pinigai. Kuo daugiau Lietuvoje buvo įrengiama greičio matuoklių, neproporcingai, lyginant su kitomis kaimyninėmis šalimis, kelių būklės gerinimui skirtas finansavimas buvo gerokai mažesnis.

V. Fiodorovas: Palangos aplinkkeliui reikia normalios perėjos, saugumo salelės. Neranda nei laiko padaryti projekto, nei pastatyti ir skirti pinigų.