- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pažangios apsaugos sistemos – ne kliūtis ilgapirščiams: šiemet jie automobilių šeimininkams padarė jau šimtus tūkstančių eurų nuostolių.
Paklausa padidėjo
„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad per keturis 2022-ųjų mėnesius pavogtų detalių suma beveik siekia pusę milijono eurų, o per visus 2021-uosius žala buvo 800 tūkst. eurų.
Draudikai išskiria dviejų tipų automobilių dalių vagystes: išorinių dalių, kai nebūtina įsilaužti į transporto priemonę, ir salono dalių. Pastaruoju atveju siekiama pavogti didesnės vertės automobilių įrangą.
„Šiemet per tą patį laikotarpį nuostolių dėl automobilių dalių vagysčių yra 43 proc. daugiau. Pernai sausį–balandį nuostolių suma siekė 270 tūkst. eurų, o šiemet jau viršijo 473 tūkst. eurų“, – sakė Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ operacijų departamento vadovas.
Anot jo, žymiai išaugo ir vidutinė tokio nuostolio suma – net 58 proc.
„2021-aisiais vagysčių nuostolių vidutinė suma buvo 2,4 tūkst. eurų, o šiemet – 3,9 tūkst. eurų. Manome, kad žalų mastas augs. Sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai daro tam įtaką – automobilių detalių poreikis kai kuriose šalyse labai opus“, – teigė A. Juodeikis.
Veidrodėlių manija
Gana lengvai ir greitai, net per keliolika sekundžių, gali būti nuimtos išorinės detalės.
„Tokie nuostoliai nebus labai dideli ir nepateks į didžiausių metų vagysčių sąrašą, tačiau vairuotojai patiria nuostolių, kurie pareikalauja ir kelių tūkstančių eurų. Dažniausiai pasigendama veidrodėlių stikliukų, dangtelių arba ir viso veidrodėlio korpuso. Taip pat pavagiami ratlankiai, žibintai, įvairios apdailos detalės, parkavimo sistemos davikliai“, – vardijo „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Šiemet viena didžiausių vagysčių – iš prabangaus automobilio, nuostoliai – 98 tūkst. eurų.
Anot jo, pernai vien tik už veidrodėlių stikliukų vagystes nuostolių vidurkis buvo kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų. Kai vagiamos šios dalys, dažnai sugadinami ir veidrodėlio korpusai, todėl gali tekti keisti visą veidrodį ir nuostolių sumos išauga.
Daugiau laiko užtrunka įsilaužti į transporto priemonės vidų, tačiau ir tokių vagysčių gana daug ir nuostoliai didesni.
„Šiemet viena didžiausių vagysčių buvo iš prabangaus automobilio, kai nuostoliai siekė 98 tūkst. eurų. Buvo pavogti žibintai, vairas ir daug kitų dalių. Tokių vagysčių nebūna labai daug, tačiau žalų po 15–20 tūkst. pasitaiko dažnai. Vagys mėgsta pasiglemžti saugos pagalves, multimedijos sistemas, prietaisų skydelius, pavarų perjungimo svirtis, netgi smulkmenas – įvairias rankenėles“, – pažymėjo A. Juodeikis.
Anot eksperto, į automobilio saloną vagys dažniausiai patenka išdaužę durų stiklą ir atrakinę jas iš vidaus. Tuomet grobiamos vidaus detalės, o atidarius variklio gaubtą – nesugadinant nuimami priekiniai žibintai, priekinis buferis ar kitos vertingos kėbulo dalys.
Ne visi drąsūs
„Neapšviestose, kamerų nestebimose vietose išvis nepatartina parkuoti automobilių. Ne visada ir kameros ar šviesa užtikrina apsaugą, tačiau tokiose vietose vagys, ypač neprofesionalai, rečiau jaučiasi drąsūs“, – dėstė „Lietuvos draudimo“ ekspertas.
Labiau patyrusių vagišių neatbaido ir vaizdo kameros, garažai.
„Siekiant maksimalios apsaugos, siūlyčiau įsidiegti aukščiausio lygio apsaugos sistemas, kurios leidžia per nuotolį sekti automobilio buvimo vietą. Tokie įrengimai pavojaus atveju signalą perduoda į savininko mobilųjį telefoną. Šias priemones būtina įsidiegti norint kasko draudimu apdrausti visas didesnės vertės transporto priemones nuo vagystės rizikos. Pastaruoju metu dažniausiai nukenčia 1–7 metų vokiški automobiliai. Šiemet tarp daugiausiai apvogtųjų – BMW, „Volvo“, „Porsche“, – reziumavo A. Juodeikis.
Masalas: dažniausiai ilgapirščiai nusitaiko į neapšviestas automobilių parkavimo erdves, atokesnes gatves
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kelių ereliai ir toliau lakstys į pajūrį: matuoklių automagistralėje link Klaipėdos – nebus8
Vairuotojai pastebi, kad vis daugiau kelių reguliuojami vidutinio greičio matuokliais. Daugumai jų jie kelia pasipiktinimą, tačiau Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius akcentuoja, kad jie padeda išvengti skaud...
-
ES ketina iki 2035-ųjų nutraukti automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą5
Europos Sąjunga pritarė tam, kad iki 2035-ųjų Europoje būtų nutrauktas automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimas, anksti trečiadienį paskelbė 27 narių blokas, siekiantis neutralumo klimato atžvilgiu. ...
-
Lakstūnai bus stebimi dar akyliau: daugės vidutinio greičio matuoklių12
Lietuvos kelio ruožuose, kuriuose buvo įrengtos vidutinės greičio matavimo sistemos, nukentėjusiųjų avarijose per metus sumažėjo 70 proc. ...
-
Aleksote vairuotojus stebina uždengtas šviesoforas7
Aleksote, Europos prospekte vairuotojus glumina šviesoforas, kurį iš dalies uždengia apšvietimo stulpas. Kauniečiai nesupranta, kodėl priimtas sprendimas, kuris prastina eismo saugumą. ...
-
Elektromobilių įsigijimo kompensavimui prašoma 300 tūkst. eurų6
Nuo birželio pradžios bendra gyventojų ir įmonių prašoma kompensuoti elektromobilių įsigijimų suma viršija 300 tūkst. eurų, pranešė Susisiekimo ministerija. ...
-
Lietuva – priešpaskutinė: pralenkėme tik graikus13
Jau daugybę metų Lietuvos pasiekimai skatinant žaliąją energiją transporto sektoriuje yra kuklūs, o greitu metu proveržio tikėtis nerealu. ...
-
Kelionė išskirtiniu autobusu – ypatinga
Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda į visas išvykos rungtynes Lietuvoje keliauja aukščiausios komforto klasės autobusu „Setra S 516 HD“. ...
-
Vežėjų prognozė: gali brangti bilietai24
Keleivių vežimo verslas – vienas labiausiai nukentėjusių dėl COVID-19 pandemijos. Šiuo metu situaciją dar labiau komplikuoja brangstantys energiniai resursai, planuojami transporto verslo pokyčiai. ...
-
Įdaužų sezonas: ar visada būtina keisti stiklą?2
Iš tamsos atskriejęs akmenukas vos neužbaigė mano daugiau nei 200 km turėjusios trukti kelionės į Daugpilį. Pasak specialistų, pavasariop keliuose prasideda metas, kai aptrupėjęs kelio dangos asfaltas arba po sniegingos žiemos likęs barstymo...
-
Susisiekimo ministerija: turėsime užtikrinti visavertį žmonių su individualiais poreikiais judumą
Susisiekimo ministerija įsipareigoja iki 2027 m. viešąjį transportą Lietuvoje pritaikyti individualių poreikių turintiems žmonėms. “ ...