„Dviratis, kaip pigi, patogi, ekologiška ir greita susisiekimo priemonė, ypač miestuose, tampa vis populiaresnis, tad turime sudaryti visas galimybes jais keliauti toliau, daugiau ir patogiau“, – sakė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

33,7 mln. eurų investicijomis naujiems dviračių takams tiesti ir esamiems rekonstruoti galėtų pasinaudoti 42 Lietuvos savivaldybės, kurios nerengė darnaus judumo miestuose planų.

Už šias lėšas iki 2026 m. vidurio galėtų būti nutiesta ne mažiau kaip 76 km naujų dviračių takų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamo ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“, lėšomis.

Sprendimą dėl galimybės šalies savivaldybėms pasinaudoti investicijomis iki 2024 m. pabaigos priims Europos Komisija (EK).

33,7 mln. eurų investicijomis galėtų pasinaudoti 42 Lietuvos savivaldybės.

EK pritarus Susisiekimo ministerijos siūlymui, finansavimas bevariklio transporto infrastruktūrai įrengti savivaldybėms padidėtų apie trylika kartų: nuo 9,6 mln. eurų 2014–2020 m. iki beveik 134 mln. eurų 2021–2027 m. periodui.

Kiek anksčiau Susisiekimo ministerija skelbė apie užtikrintas 100 mln. eurų investicijas iš 2021–2027 m. ES fondų investicijų programos lėšų pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros plėtrai aštuoniolikoje savivaldybių, parengusių darnaus judumo miestuose planus.

2021–2024 m. pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo inventorizuota turima dviračių transportui tinkama infrastruktūra, parengtos Dviračių transporto plėtros iki 2035 m. strateginės gairės, pasirašytas Memorandumas dėl gairių įgyvendinimo, sudarytas prioritetinių tiesti dviračių takų sąrašas ir užtikrintos rekordinės investicijos infrastruktūros plėtrai.

Šiuo metu šalyje driekiasi apie 3 tūkst. km dviračių eismui tinkamos infrastruktūros. Iki 2035 m. šis tinklas turėtų išaugti iki 5 tūkst. km.