Panaši ekonomija

Šiandien benzininius variklius turintys automobiliai vis dar kainuoja daug mažiau nei varomi dyzelinu, tačiau ekonomija atsilieka labai nedaug. O jeigu įskaičiuojamos visos priežiūros išlaidos, svarstyklės galvojant apie naują pirkinį  neretai nusveria benzininio agregato naudai. Tai geriausiai įrodo statistika – benzininius variklius turinčių naujų automobilių pardavimas auga jau ne pirmus metus, o varomų dyzelinu – mažėja.

Vien Lietuvoje 47,4 proc. 2016-aisiais nupirktų naujų automobilių turėjo benzininius variklius, o 48 proc. – dyzelinius. Spėjama, kad 2017-ųjų statistika bus palankesnė benzininių naudai ir jie po ilgos pertraukos taps populiariausi. Priežastis – ekonomiškumas. Pagrindinė sąlyga, dėl kurios lietuviai prioritetą vis dar teikia dyzelinui (nepaisant benzino populiarumo augimo, šalies parke vis dar dominuoja dyzeliniai automobiliai) – jo kaina ir ekonomija. Litro dyzelino kaina Lietuvoje dėl taikomo minimalaus ES leistino akcizo yra mažesnė nei kaimyninėse valstybėse, tačiau benzino dažnai būna aukštesnė.

Tai aiškinama paprastai: jeigu fiziniai asmenys turi pasirinkimą ir pagal savo įpročius gali pasirinkti norimą degalų tipą, verslui galimybių mažiau: tolimųjų pervežimų vilkikai yra tik dyzeliniai. Logistikos verslas Lietuvoje yra itin stiprus, tad niekas nedrįsta prastinti sąlygų šiai šakai – juolab kad dyzelinui Lietuvoje kainuojant daugiau nei Lenkijoje, vilkikai degalų bakus pildytų kaimyninėje valstybėje.

Kai kuriose kaimyninėse valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje, naujų benzininių automobilių pardavimas jau senokai pralenkė dyzelinius (pagal 2016-ųjų statistiką benzininių nupirkta buvo 59,4 proc., o dyzelinių – 37,2 proc.). Priežastis paprasta: šiuolaikinių benzininių variklių, atitinkančių EURO VI reikalavimus, ekonomija yra aukščiausio lygio. Vargiai rasite automobilį su iki 200 AG išvystančiu benzininiu varikliu, kuris vartotų daugiau nei dešimt litrų degalų šimtui kilometrų. Kur kas artimesnis skaičius mieste būtų 8–9, užmiestyje – 6–7 litrai.

Kitas šiuolaikinių variklių pranašumas – mažesnis darbinis tūris. Jie patys užima mažiau vietos, tad daugiau jos galima skirti salono erdvei ir specialioms deformacijos zonoms, pasitarnaujančioms avarijų metu – tai viena priežasčių, kodėl  kiekvienos naujesnės modelio kartos automobiliai tampa ne tik saugesni, bet ir erdvesni.

Populiarėja ir tarp naudotų

Kad traukiasi ir į Lietuvą įvežamų naudotų dyzelinu varomų automobilių skaičius, patvirtina ir "Autoplius.lt" plėtros vadovas Matas Buzelis.

"Džiugiai nuteikia pastebima dyzelinių transporto priemonių mažėjimo tendencija. Nors ir jų apimtys sumažėjo keliais procentiniais punktais, ketvirtis po ketvirčio, metai po metų, ir pusiausvyra tarp įvežamų tradiciniais degalais varomų automobilių turėtų būti atkurta", – teigia automobilių rinkos ekspertas.

"Autotyrimų" duomenimis, kaip ir kiekvieną, taip ir antrąjį šių metų ketvirtį į Lietuvą buvo įvežama vis mažesnė dyzelinių automobilių dalis. Iš visų į šalį nuolatinei registracijai įvežtų automobilių dyzeliniai sudarė 75,3 proc. dalį – 2,5 procentiniais punktais mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Benzininių transporto priemonių rinkos dalis paaugo 2,2 procentiniais punktais ir siekia 20,6 proc. Vadinasi, kas penktas įvežtas automobilis yra su benzininiu varikliu, o trys iš keturių – su dyzeliniais. Su tokiu automobilių pasiskirstymu Lietuva lenkia Latviją – šioje šalyje per antrąjį 2017-ųjų ketvirtį užregistruota 81,9 proc. dyzelinių ir 16 proc. benzininių automobilių. Nors tendencijos panašios kaip Lietuvoje, latviai ne taip skubiai mažina įvežamų dyzelinių transporto priemonių proporciją.

Vis mažesnis atsilikimas jaučiamas ir nuo Estijos, kur iš visų į šalį įvežtų automobilių dyzeliniai sudarė 74 proc. – 1 proc. punktu daugiau nei pernai. Tačiau šioje šalyje kas ketvirtas įvežtas automobilis yra benzininis. Pagal įvežtus automobilius, varomus alternatyviais degalais, Lietuva išlieka pirmaujanti tarp Baltijos šalių. 2017-ųjų antrąjį ketvirtį iš visų įvežtų transporto priemonių net 4,1 proc. buvo su alternatyviais degalais varomais varikliais. Latvijoje tokio tipo automobilių rinkos dalis užėmė 2,1, o Estijoje – 2 proc.

Svarbiausia – priežiūra

Automobilių priežiūros specialistai tvirtina, kad universalaus patarimo, kokiais degalais varomą automobilį pasirinkti, nėra. Geriausia pasirinkimą pradėti nuo vertinimo, kokį atstumą per metus ketinate įveikti įsigytu automobiliu, ir pasirinkti bus gerokai lengviau.

Visi kalbinti automobilininkai pripažįsta, kad jei per metus numatoma nuvažiuoti apie 10 tūkst. km, benzininis variklis būtų kur kas naudingiau. Benzinu varomas automobilis nėra toks reiklus aptarnavimui, jo variklis irgi ne toks reiklus. Perkant dėvėtą automobilį su benzininiu varikliu, jis, tikėtina, bus mažiau važinėtas. Pati mašina bus pigesnė, pigesnė – ir jos eksploatacija, nors degalų ir reikės daugiau. Variklis bus mažiau sudėvėtas.

Jeigu gyvenate užmiestyje ir automobiliu kasdien važiuojate į darbą ir iš jo arba vežate vaikus į mokslo įstaigas ir nuvažiuojate apie 20–30 tūkst. km, galima pamąstyti ir apie automobilį su dyzeliniu varikliu.

Profesionalai įsitikinę, kad numatyti, kiek ilgai tarnaus vieno ar kito tipo variklis, neįmanoma – viskas savininko rankose. Automobilis gali nuvažiuoti ir milijoną kilometrų, jei jis sąžiningai prižiūrimas. Pavyzdžiui, kas 8 tūkst. km keičiami tepalai. Jei variklio mazgai, gedimui atsiradus, yra keičiami, ir variklis neužleidžiamas. Viskas priklauso nuo to, kaip jis eksploatuojamas. Bet kuriam varikliui reikalinga gera priežiūra.