Eismo rizikų sąraše – ne vien žalialapiai

Dažniausi eismo įvykių Lietuvoje kaltininkai – 19–23 metų vaikinai, daugiau nei pusė jų – neturintys dvejų metų vairavimo stažo.

Naudinga informacija

Šią išvadą pateikė Transporto kompetencijų agentūros (TKA) specialistai, išnagrinėję 2017–2020 m. įskaitinius eismo įvykius.

"Tokia informacija padeda kiekvienam iš mūsų detaliau susipažinti su savo kasdieniu maršrutu, labiau atkreipti dėmesį į transporto srautų intensyvumą, identifikuoti, kur yra didesnės eismo įvykio rizikos", – sakė TKA transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.

TKA specialistai išryškino tipinius 2017–2020 m. eismo įvykių ir jų dalyvių akcentus (žmonių amžių, lytį, vairavimo patirtį, blaivumą, kaltininkus, kelių reikšmes ir dangos tipą bei būklę, oro sąlygas).

Šiemet keliuose septynios juodosios dėmės (16 proc. visų) susiformavo dėl neblaivių ar neturinčių teisės vairuoti eismo dalyvių kaltės.

Padėjo karantinas

2020-ieji buvo ypatingi dėl koronaviruso infekcijos paplitimo. Pandemija ir įvairūs apribojimai turėjo įtakos ir avaringumo duomenims, tad 2020 m. eismo įvykių statistika įvertinta atskirai – pastebimas nelaimių, sužeistųjų ir žuvusiųjų sumažėjimas (atitinkamai 8 proc., 10 proc. ir 5 proc.).

"Apribotas judumas turėjo didelę teigiamą įtaką bendriesiems metiniams avaringumo rezultatams. Po 2019-ųjų, kai buvo stipriai išaugęs avaringumas Lietuvoje, vėl atsistatė bendroji mažėjimo kreivė. Lietuva pagal žuvusių eismo įvykiuose mažėjimo tendenciją – viena iš lyderių ES", – teigė E.Morkūnas.

Jaunimėlis ir pėstieji

TKA duomenimis, 15 proc. visų eismo įvykių tipinis kaltininkas – transporto priemonės vairuotojas, 19–23 m. vaikinas.

Net 55 proc. iš jų – vadinamieji žalialapiai, turėjo iki dvejų metų vairavimo stažą.

33 proc. visų eismo įvykių užfiksuota sankryžose ir jų prieigose (29 proc. – gyvenvietėse, 4 proc. – užmiesčio keliuose), dažniausia priežastis – transporto priemonių susidūrimas (32 proc., iš jų 22 proc. gyvenvietėse).

Tipinis nukentėjusysis (35 proc.) – pėstysis, vyras apie 57–59 metų, blaivus, kirtęs važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje arba ėjęs važiuojamąja dalimi tamsiu paros metu.

Dažniausiai pėstieji žuvo kelio ar gatvės ruožų ne perėjų vietose (67 proc.), sankryžose ir jų prieigose (17 proc.), perėjose ne sankryžose (16 proc.).

Naujų juodulių – devyniolika

Šiemet šalies keliuose užfiksuotos vadinamosios 44 juodosios dėmės, jose įvyko 207 įskaitiniai eismo įvykiai, 27 žmonės žuvo ir 281 buvo sužeistas.

29 juodosios dėmės (66 proc. visų) – valstybinės reikšmės užmiesčio keliuose ir 15 (34 proc.) – valstybinės reikšmės keliuose, kertančiuose gyvenvietes.

Palyginti su 2020-aisiais, šiemet valstybinės reikšmės keliuose užfiksuota devyniolika naujų juodųjų dėmių, 20 išnyko, 25 išliko arba pakeitė savo vietą.

2021 m. patvirtintos septynios juodosios dėmės (16 proc. visų), kurios susiformavo dėl neblaivių ar neturinčių teisės vairuoti eismo dalyvių kaltės.

"Juodųjų dėmių skaičiaus pokytis, palyginti su 2020-aisiais, nežymus, tačiau matomi labai svarbūs teigiami bendrieji rezultatai avaringumo statistikoje – eismo įvykių ir žuvusių dalyvių skaičiaus mažėjimas", – reziumavo E.Morkūnas.

Juodosios dėmės susidaro, kai konkrečiame kelio ruože per ketverius metus užfiksuojami keturi ar daugiau įskaitinių eismo įvykių, kuriuose sužeidžiami ar žūsta žmonės.

Šiuo metu jų daugiausia Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos apskrityse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių