Ekologiška judumo priemonė – lyg tiksinti bomba

Atlaisvina kiemus

Paspirtukas – viena ekologiškiausių ir taupiausių judumo priemonių. Šios dviratės transporto priemonės miestuose tampa vis aktualesne alternatyva automobiliams. Specialistų teigimu, pastarąjį dešimtmetį sparčiai populiarėjant paspirtukams, lėčiau gausėja individualių automobilių.

Naujas tendencijas pajuto ir daugiabučių gyventojai. Dideliuose daugiabučiuose, kurių kiemai būdavo užgrūsti automobiliais, pastebima  kad kiemuose atsiranda daugiau laisvų stovėjimo vietų.

Vis dėlto drauge su paspirtukų ir jiems alternatyva tampančių elektrinių motorolerių antplūdžiu žmonėms kliūva netvarka viešosiose erdvėse parkuojant nuomojamas transporto priemones. Miestuose dažnai matome krūvomis besimėtančių arba priparkuotų taip, kad trukdo pėsčiųjų ar dviračių eismui, „Bolt“ žaliųjų paspirtukų.

Gesino šeši ekipažai

Kitas trūkumas – skaudūs padariniai, kuriuos sukelia vis dažnėjantys paspirtukų gaisrai.

Lietuvos žiniasklaidoje nuskambėjo liepos 9 d. įvykis daugiabučio namo bute Palangoje. Ten dėl sprogusios elektrinio paspirtuko baterijos įsiplieskė ugnis – dalis namo gyventojų buvo evakuota, nes iškilo reali grėsmė jų sveikatai ir gyvybei. Butas, kuriame įvyko sprogimas, pripažintas netinkamu gyventi.

Panašių gaisrų šį rugsėjį kilo Kaune ir Vilniuje. Per įvykį Kaune V. Krėvės prospekto daugiabutyje ankstyvą rytą nugriaudėjo sprogimas. Nelaimę prišaukė kraunamos elektrinio paspirtuko baterijos.

Pasak liudininkų, ryte pašokę iš lovų jie išvydo pro penktojo aukšto buto langus virstančius juodus dūmus ir pabirusius balkono stiklus. Dalis jų atsidūrė ant šalia esančio prekybos centro stogo ir apgadino jo stiklą.

Į įvykio vietą atskubėjo net penkios ugniagesių gelbėtojų autocisternos ir autokeltuvas. Anot liudininkų, įvykio metu bute gyvenančiam jaunam vyrui buvo sužalota koja, pagalbos prireikė ir jo draugei. Abu jie buvo prisikvėpavę dūmų. Nors gaisras užgesintas operatyviai, bute spėjo išdegti dalis grindų laminato, apdegė baldai, aprūko sienos ir lubos. Išdužo ne tik balkono, bet ir kambario langai.

Rizika: kai kurie tautiečiai įsigudrina pašalinti gamyklinius greičio ar galios apribojimus. / „Scanpix“ nuotr.

Nukentėjo net 20 butų

Dar skaudesnė nelaimė rugsėjį įvyko Vilniuje. Įtariama, kad dėl sprogusios elektrinio paspirtuko baterijos kilo gaisras Trimitų gatvės daugiabutyje. Materialinė žala – milžiniška: sudegė jaunos šeimos turtas, jie su mažu vaiku liko net be žieminių drabužių.

Be to, nukentėjo dar apie 20 butų. Gesinant gaisrą buvo stipriai užlietos sienos, lubos, grindys ir baldai. Nukentėjusi šeima ir kaimynai buvo priversti prašyti visuomenės pagalbos – paaukoti lėšų ir būtiniausių daiktų.

Rugpjūčio 14 d. Radviliškyje, bendrabutyje, dėl tokios pat priežasties atvira liepsna degė bendrabučio tipo butas. Bute įvykus sprogimui išvirto sienos. Ugniagesiai iš pastato evakavo aštuoniolika žmonių. Per gaisrą apdegė ir į ligoninę buvo išvežta moteris. Dar viena moteris patyrė šoką, nualpo ir dėl sutrikusios sveikatos taip pat buvo išvežta į ligoninę.

Rugpjūčio 17 d. Vilniuje, daugiabučio pirmojo aukšto bute, degė kraunama paspirtuko baterija. Per gaisrą apdegė kilimas, aprūko kambarys. Iš buto buvo išvesti ir medikams perduoti du žmonės.

Likusią dalį, kuri gali siekti šimtus tūkstančių eurų ar net daugiau, turės atlyginti paspirtuko arba būsto, kuriame kilo gaisras, savininkas.

Atlygina ne viską

Pasak portalo draudimas.lt Žalų administravimo skyriaus vadovo Viktoro Slavinsko, gaisrų nuostolių problemą iš dalies sprendžia šiemet įsigaliojusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo pataisos.

Jos numato, kad paspirtukų sukeliami įvykiai pripažįstami draudžiamaisiais, o civilinės atsakomybės draudimo suma siekia iki 6,45 mln. eurų. Tiesa, drausti privaloma ne visus paspirtukus.

V. Slavinsko žodžiais, jei buvo apdraustas butas, nuostolius dėl sugadinto gyvenamojo ploto ir jame buvusio turto dažniausiai atlygina būsto draudimo sutartis. Žala, kurią patiria tretieji asmenys, gali būti atlyginama sudarant būsto civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tiesa, paprastai nuostoliai tretiesiems asmenims draudikų būna atlyginami tik iš dalies, nes dažniausiai draudžiantis pasirenkamos civilinės atsakomybės draudimo sumos svyruoja nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų.

„Jei elektrinio paspirtuko savininko būste kylantis gaisras išplinta už jo būsto ribų, o žala padaroma keliems ar keliolikai butų, akivaizdu, kad būsto civilinės atsakomybės draudimo suma atlygins tik mažą dalį kaimynams padarytų nuostolių. Likusią dalį, kuri gali siekti šimtus tūkstančių eurų ar net daugiau, turės atlyginti paspirtuko savininkas arba būsto, kuriame kilo gaisras, savininkas“, – perspėjo pašnekovas.

Priežiūra: kiekvienas paspirtuko savininkas turėtų pasirūpinti reguliaria elektros sistemos diagnostika. / E. Šemioto nuotr.

Siūlo išeičių

Vis dėlto yra priemonių, padedančių suvaldyti paspirtukų savininkams kylančias rizikas.

Minėtos įstatymo pataisos numato, kad nuo šių metų pradžios Lietuvoje civilinės atsakomybės draudimas tapo privalomas elektriniams paspirtukams, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/val., arba kurių grynasis svoris viršija 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – didesnis kaip 14 km/val.

„Darant prielaidą, kad didelė dalis Lietuvoje eksploatuojamų paspirtukų gali išvystyti didesnį nei 25 km/val. greitį, tokius paspirtukus minėtu draudimu apdrausti privaloma, o draudimo polisas numato net 1,3 mln. eurų draudimo sumą dėl žalos turtui ir 6,45 mln. eurų draudimo sumą dėl žalos asmeniui“, – sakė jis.

Anot žalų administravimo eksperto, tam, kad paspirtuką kraunant kilęs gaisras būtų pripažintas draudžiamuoju įvykiu, svarbu, kad transporto priemonė būtų naudojama pagal paskirtį. Jei ji užsidega garaže arba kitoje uždaroje patalpoje, tokie įvykiai patenka į vėliausios Lietuvos teismų praktikos suformuotą ir išplėstą Transporto priemonių eismo išaiškinimą ir draudimo bendrovė turėtų pareigą atlyginti trečiųjų asmenų patirtą žalą.

Jei elektrinis paspirtukas turi būti apdraustas privalomuoju draudimu, tačiau jo savininkas to nepadaro, pagal įstatymą jam gresia bauda iki 40 eurų – beveik tiek, kiek skirtingose draudimo bendrovėse Lietuvoje kainuoja privalomasis draudimas metams.

Kokybė labai skiriasi

Specialistų teigimu, 99 proc. paspirtukų yra pagaminti Kinijoje arba aplinkinėse Azijos šalyse. Tiesa, kai kurie gamintojai siekia išlaikyti aukštus kokybės ir saugumo standartus, įmontuodami aktyvias balansavimo plokštes su procesoriumi, apsauga nuo perkrovos, temperatūros jutikliu. Kiti sutaupo arba įmontuoja nekokybiškų detalių.

V. Slavinsko nuomone, kiekvienas paspirtuko savininkas turėtų pasirūpinti reguliaria šios transporto priemonės priežiūra, apimančia ne tik ratų ar guolių remontą ar keitimą, bet dar svarbiau – elektros sistemos diagnostiką. Tai ypač aktualu, jeigu paspirtukas įsigyjamas iš antrinės rinkos ar ne ES gamintojų.

Privaloma pranešti

Jei įmanoma, elektrinis paspirtukas turėtų būti įkraunamas patalpoje, kurioje yra kuo mažiau degių medžiagų, kiliminės dangos, užuolaidų.

Pageidautina, kad paspirtuką įkraunant patalpoje būtų asmenų, kurie galėtų laiku sureaguoti ir užgesinti gaisro židinį. Kiekvienoje namo ar buto patalpoje turėtų būti įrengtas priešgaisrinis jutiklis.

Draudimo ekspertas priminė, kad viena esminių draudėjo pareigų yra apie bet kokį gaisro atvejį nedelsiant pranešti ugniagesiams. To nepadarius, draudimo bendrovė gali mažinti išmokamos žalos dydį arba apskritai atsisakyti atlyginti nuostolius. Ne ką mažiau svarbu kuo operatyviau apie įvykį informuoti draudiką ar savo draudimo brokerį, kad žalos sureguliavimas būtų sklandus ir greitas.

Padariniai: jei paspirtukas neapdraustas privalomuoju draudimu, jo savininkui gresia bauda iki 40 eurų. / E. Jankausko / BNS nuotr.

Stebėkite bateriją

Tinkamai naudojamos ličio jonų baterijos yra saugios, tačiau gaisro pavojų kelia šių baterijų mechaniniai pažeidimai, netinkamas įkrovimo režimas ar per daug intensyvus naudojimas.

Anot Priešgaisrinės apsaugos departamento specialistų, ličio jonų baterijų gaisrai pavojingi tuo, kad išplinta labai greitai, gaisro pradžia primena sprogimą. Vos užsidegusios baterijos dega labai intensyviai ir jas ypač sudėtinga užgesinti, nes dažniausiai jos būna integruotos prietaiso viduje ir apsaugotos nuo išorės poveikio. Tai trukdo efektyviai tiekti gesinimo medžiagas į degančios baterijos vidų.

Pagrindiniai ženklai, rodantys, kad baterija gali užsidegti yra šie: baterija yra išsipūtusi, matyti mechaninių pažeidimų (pažeistas korpusas, yra deformacijų, įtrūkimų), įkraunant labai stipriai kaista.

Vanduo ir elektra

Turintiems elektrinius paspirtukus, riedžius ar dviračius patariama juos naudoti taip, kad baterijos nepatirtų smūgių ar nebūtų kitaip mechaniškai pažeistos, taip pat jokiu būdu negalima pašalinti gamyklinių greičio ar galios apribojimų.

Ypač svarbu baterijas įkrauti tinkamais ir tvarkingais įkrovikliais, laikytis gamintojo nustatyto įkrovimo režimo, nepalikti krautis per naktį. Nepatariama paspirtuko pradėti krauti iškart po važiavimo, kol baterija neatvėsusi. Įkraunamų paspirtukų ar dviračių negalima statyti prie išėjimo ir patalpų durų, kad netikėtai kilęs gaisras neužblokuotų evakuacijos kelio.

Jeigu paspirtukas užsidega įkraunant, jo gesinti vandeniu negalima.

Patariama namuose turėti nedegų audeklą ir bent 4 kg ugnies gesintuvą, tinkamą elektros prietaisams gesinti.

Gaisro židinį reikia gesinti vandeniu, nes ličio baterijas būtina šaldyti. Tačiau, jeigu paspirtukas užsidega įkraunant, jo gesinti vandeniu negalima. Nebent, prieš pradedant gesinti, jį pavyktų išjungti iš elektros tinklo arba išjungti elektros tiekimą į butą.

Paspirtukui užsidegus važiuojant, reikia kuo greičiau sustoti ir kviesti ugniagesius gelbėtojus. Svarbu nenumesti paspirtuko šalia degių medžiagų ar pastato sienos.

Svarbiausi patarimai

1. Visada naudokite paspirtuko gamintojo pateiktą originalų įkroviklį. Neoriginalūs arba netinkami įkrovikliai gali sukelti akumuliatoriaus pažeidimų ar net gaisro pavojų.

2. Įkraunant paspirtukas neturėtų būti uždaroje ar karštoje aplinkoje. Vėdinama patalpa padeda sumažinti perkaitimo riziką.

3. Pasirinkite vietą, kurioje nėra degių medžiagų, tokių kaip užuolaidos, popierius ar medinės grindys.

4. Stebėkite įkrovimo laiką. Nors dauguma paspirtukų turi įmontuotą įkrovimo sustabdymo mechanizmą, rekomenduojama stebėti, kad paspirtukas nebūtų paliktas krautis per ilgai, ypač naktį.

5. Reguliariai tikrinkite akumuliatoriaus būklę. Jei pastebite bet kokių deformacijų, išsiskleidusių cheminių medžiagų arba akumuliatorius per daug kaista, nenaudokite jo ir kreipkitės į specialistą.

6. Venkite ekstremalių temperatūrų. Kraudami paspirtuką, venkite labai žemos (žemiau 0 °C) arba labai aukštos (daugiau kaip 40 °C) temperatūros aplinkos. Tokios sąlygos gali pakenkti akumuliatoriui.

7. Reguliariai tikrinkite įkroviklį. Jis neturėtų būti pažeistas ar susidėvėjęs. Jei pastebite, kad įkroviklio laidai yra pažeisti arba jis per daug kaista, nenaudokite jo.

8. Nors šiuolaikiniai paspirtukai turi saugos mechanizmus, vis tiek rekomenduojama nepalikti jų krautis be priežiūros ilgesnį laiką.