Ekologiškesnis automobilis: lietuviai turi papildomų sąlygų

Pastebi pokyčius

Naujausiais "Regitros" duomenimis, Lietuvos keliais važinėja apie 1,2 tūkst. elektromobilių. Tai sudaro mažiau nei 0,1 visų lengvųjų šalyje registruotų automobilių. Skaičiuojant kartu su hibridiniais automobiliais, aplinkai nekenksmingi automobiliai sudaro maždaug 1,3 proc. visų Lietuvos keliuose riedančių automobilių.

Vis dėlto tai nereiškia, kad lietuviai smarkiai atsilieka nuo bendros situacijos pasaulyje. Remiantis "Bloomberg NEF" duomenimis, elektromobilių pardavimas pasaulyje auga didžiuliais šuoliais, vis dėlto šiemet elektromobilių dalis pasaulio keliuose sudarys apie 0,5 proc. (apie 8 mln.) visų lengvųjų transporto priemonių.

Tiesa, situacija geresnė tose šalyse, kuriose elektromobilių parko plėtra laikoma prioritetu. Pavyzdžiui, Norvegijoje praėjusiais metais beveik kas antras parduotas lengvasis automobilis buvo elektrinis, o bendras elektromobilių skaičius šios šalies keliuose sudarė 7 proc. visų lengvųjų transporto priemonių. Norvegija kryptingas ir ilgalaikes priemones, skatinančias pirkti ir naudoti elektromobilius, taiko jau daugiau kaip dešimtmetį.

Apklausų išvados

Tyrimų kompanijos "Nielsen" ir automobilių gamintojo "Nissan" atlikti tyrimai rodo, kad daugiau kaip du trečdaliai tūkstantmečio kartos (gimusieji tarp 1985 ir 2000 m.) atstovų Vakarų šalyse elektrinius ir hibridinius automobilius rinktųsi dėl aplinkosaugos.

Didžiajai gyventojų daliai Lietuvoje automobilio kaina yra svarbiausias aspektas – kone du iš trijų respondentų (62 proc.) ekologiškesnius automobilius rinktųsi dėl mažesnės jų kainos.

Palyginkime: Lietuvoje 18–25 metų amžiaus grupėje aplinkai nekenksmingus automobilius dėl mažesnės taršos rinktųsi 15 proc. gyventojų, rodo gyventojų apklausa. Latvijoje šios amžiaus grupės gyventojai, norėdami mažinti taršą, apie ekologiškesnius automobilius galvoja dar rečiau – tokių yra tik 12 proc. Estijoje, tyrimo duomenimis, tokių gyventojų dalis siekia 29 proc. Kitose amžiaus grupėse svarstančių apie elektromobilius ar hibridinius automobilius, siekiant mažinti aplinkos taršą, dalis vidutiniškai sudaro tik 9 proc. Tiesa, norinčių važinėti ekologiškesniais automobiliais Lietuvoje yra kur kas daugiau – šiandien įsigyti aplinkai nekenksmingą automobilį norėtų trečdalis šalies gyventojų.

Kas paskatintų?

Kyla klausimas, kokie veiksniai paskatintų lietuvius rinktis aplinkai nekenksmingą automobilį. Didžiajai gyventojų daliai Lietuvoje automobilio kaina yra svarbiausias aspektas – kone du iš trijų respondentų (62 proc.) ekologiškesnius automobilius rinktųsi dėl mažesnės jų kainos.

Tyrimo duomenimis, antras pagal svarbumą veiksnys būtų mokesčių lengvatos (36 proc.), kiti patrauklūs gyventojų nurodomi faktoriai − palankesnės finansavimo sąlygos (29 proc.) ir mažesnės eksploatacijos sąlygos (23 proc.). Iki šiol buvo įprasta manyti, kad ekologiško transporto plėtra – tai valstybės rūpestis. Bet šios žmonių nuostatos parodo, kad prie spartesnės ekologiško transporto plėtros yra galimybių prisidėti ne vien valstybei, bet ir atsakingam verslui. Tai padaryti yra įvairių būdų.

Pavyzdžiui, energijos tiekimo bendrovės galėtų pasiūlyti specialius elektros planus namų ūkiams ir įmonėms, kurios naudoja elektromobilius, draudimo bendrovės – geresnes draudimo sąlygas, o prekybininkai prie savo parduotuvių įėjimo galėtų įrengti po kelias įkrovos stoteles.

Įsigyti naują transporto priemonę daugeliui šalies gyventojų yra itin reikšmingas sprendimas, kurį nulemia bent keli veiksniai. Tačiau rinktis ekologišką automobilį vien dėl įsitikinimų šiandien tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje ryžtasi tik nedaugelis. Tokiam pasirinkimui reikia daugiau motyvuojančių argumentų, prie kurių gali prisidėti ir valstybė, ir verslas.