Pereiti į pagrindinį turinį

Elektromobilis praktiškai: 13 tūkst. km kaunietis įveikė už dyką

2020-10-15 19:00

Apklausos rodo, kad per ateinantį dešimtmetį kone pusė Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti elektromobilį. Kol daugelis tik svajoja apie netaršią transporto priemonę, žinomas fotomenininkas Andrius Aleksandravičius elektromobiliu susuko ne vieną tūkstantį kilometrų.

Pasak statistikos, lietuviai tarp visų Baltijos šalių optimistiškiausiai nusiteikę elektromobilių atžvilgiu – tokius pokyčius palaiko net 92 proc. Lietuvos gyventojų. Tačiau realiai šia priemone naudojasi vos keli procentai tautiečių. VĮ "Regitra" duomenimis, mūsų šalyje užregistruoti vos 2 074 grynieji elektromobiliai. Tarp tų poros tūkstančių patenka ir A.Aleksandravičius.

Tarptautinių ir nacionalinių fotokonkursų laureatas galbūt nėra visiškai tipinis Lietuvos vairuotojas, nes rūpestis gamtos švara jam – vienas svarbiausių kriterijų. Nenuostabu, kad jaunas vyras su ekologišku transportu draugauja jau ne pirmus metus, tačiau tik šiemet sėdo prie naujutėlio elektrinio "VW e-up!" vairo. Ir ėmė kruopščiai skaičiuoti išlaidas, investicijas bei kilometrus.

Kas lėmė tokį pasirinkimą, kokie tokio sprendimo pranašumai ir trūkumai. Apie tai – išsamiame pokalbyje su A.Aleksandravičiumi.

– Kiek laiko jau draugaujate su elektriniu automobiliu?

– Pradėjau važinėti tik vasaros pradžioje ir jau prisukau 13 tūkst. km. Išties daug važinėju dėl darbų į Klaipėdą, Vilnių, Kauną. Šiemet kilometražą dar padidino tai, kad nebeliko poilsinių kelionių į užsienį, kur važinėdavau nuomotu automobiliu. Tad po Lietuvą keliavau daugiau nei įprastai.

– Ne paslaptis, kad elektriniai automobiliai paprastam vartotojui atrodo labai brangūs. Ar pirkinys smarkiai patuštino jūsų kišenę?

– Kaip pažiūrėsi. Taip, kai kurie modeliai išties sunkiai įperkami (vieno rinkos lyderių "Tesla" kaina siekia 50 tūkst. eurų ir daugiau – aut. past.), bet maniškis kainavo apie 22 tūkst. eurų. Tačiau nepamirškite, kad 4 tūkst. kompensavo valstybinė skatinimo programa, prieinama kiekvienam mūsų šalies gyventojui. Be to, dar 1 tūkst. eurų galima gauti už seno taršaus automobilio sunaikinimą. Mano galutinė įsipareigota sumokėti suma (18 tūkst. eurų) nėra didesnė nei įprasto naujo vidutinės klasės ar net mažalitražio automobilio kaina. Tiesa, kiek žinau, dėl populiarumo dabar šio modelio vertė mūsų rinkoje pakilo (iki 23,5 tūkst.). Bet vis tiek tai yra prieinama platesniam vartotojų ratui, nei buvo prieš keletą metų.

– Ar nesvarstėte galimybės įsigyti naudotą kelerių metų automobilį?

– Svarsčiau už kokius 12–13 tūkst. eurų nusipirkti iki penkerių metų naudotą elektrinį automobilį, už kurį būčiau gavęs ne 4 tūkst., o 2 tūkst. eurų valstybės kompensaciją. Bet man patiko konkrečiai šis modelis, nes vokiečiai jį neseniai atnaujino ir įmontavo talpesnę bateriją. Iš kitos pusės, naudoto automobilio baterija tarnaus trumpiau nei naujo, o vėliau ją pakeisti labai brangiai kainuotų. Tad, pasvėrus šiuos argumentus, svarstyklės nusvėrė naujo daikto naudai.

Andrius Aleksandravičius

– Kiek kilometrų normaliai įveikiate vienu visu įkrovimu?

– Mieste apie 300 km, užmiestyje – iki 200 km. Tarkime, važiuojant iš Kauno į Klaipėdą ar Palangą, reikėtų sustoti vieną kartą įkrauti automobilį.

– Kiek trunka pats įkrovimo procesas?

– Priklauso nuo baterijos modelio ir nuo to, kiek procentų norite įkrauti. Jei neatvažiavote visiškai neturėdami atsargų, įkrauti pakanka apie 20–30 min. Atitinkamai, kuo ilgiau kraunate, tuo įkrova bus didesnė. Tiesa, daugiau nei 80 proc. talpos įkrauti neracionalu, nes tada ir procesas gerokai sulėtėja, ir, kiek girdėjau, baterijai nėra labai naudinga. Namuose iš paprasto kištukinio lizdo galima įkrauti per naktį, o jei įsirengiate asmeninę stotelę – užtenka ir poros valandų.

Problema, kad kartais stotelės neveikia, arba neatsakingi vairuotojai be reikalo užima baterijai įkrauti skirtą vietą ir automobilį palieka ilgam.

– Lietuvoje dažnai eskaluojama tema – įkrovimo stotelių trūkumas. Ar teko su tuo susidurti?

– Pavyzdžiui, Kauno centre ir aplink stotelių pakanka, bet kokiame nuošalesniame mikrorajone jų trūksta. Arba savaitgalį keliaujant į Klaipėdą prie įkrovimo vietų gali susidaryti spūstis, nors toje greitkelio atkarpoje yra gal trys stotelės. Problema, kad kartais stotelės neveikia, arba neatsakingi vairuotojai be reikalo užima baterijai įkrauti skirtą vietą ir automobilį palieka ilgam.

– Kiek per visą šį laiką išleidote degalams, t.y. automobilio baterijai įkrauti?

– Galima sakyti – lygiai nulį. Kaune, kur įkraunu dažniausiai, mokamų stotelių net neprireikė. Vilniuje pristatyta greito įkrovimo stotelių, bet jos mokamos. Kiek pamenu, greito įkrovimo 1 kilovatvalandė kainuoja 30 centų, paprasto – 20 centų. Skaičiavau, kad man įkraunant iš įprasto elektros tinklo namie 100 km savikaina siektų apie 1,4 euro, bet iki šiol įkraunu tik nemokamai mieste, tad atitinkamai ir važiuoju už dyką. Esu paskaičiavęs, kad anksčiau man įveikti 1 km kainuodavo apie 6 euro centus. Išeitų, kad per visą keturių mėnesių laikotarpį sutaupiau apie 800 eurų – o tai prilygsta išperkamosios nuomos įmokoms už naują automobilį.

– Kiek kainuoja elektromobilio aptarnavimas?

– Tai kad kol kas nelabai yra ką aptarnauti. Variklio tepalo keisti nereikia, nes jo tiesiog nėra, kiti įprastiniai vairuotojo rūpesčiai taip pat atkrenta. Pirmas aptarnavimas numatytas įveikus 30 tūkst. km. Ir tai tik oro filtro keitimas. Kaip ir minėjau, vėliau gali brangiai kainuoti baterijos keitimas, bet tai labai tolima perspektyva, nebent po kokių 8–10 metų.

– Ar elektrinis "Volkswagen" – pirmas jūsų netaršus automobilis?

– Prieš tai vairavau "Toyota Prius" hibridą. Tai buvo maždaug 10 metų senumo veteranas, su kuriuo draugavau dar kokius ketverius metus. Jis rydavo apie 5 litrus benzino 100 km, bet tais laikais tai neatrodė daug. Tiesa, jam teko keisti bateriją (naujos baterijos kaina gali viršyti tūkstantį eurų – aut. past.). Dabartinių elektromobilių baterijos kur kas brangesnės. Kita vertus, šiuolaikiniai hibridai yra gerokai patikimesni. Jei pirkčiau tokį automobilį, dairyčiausi įkraunamo iš elektros tinklo, nes tada vien elektra gali nuvažiuoti 40–50 km. Tad pasivažinėjimas mieste būtų ir švarus, ir nemokamas. Plius, visada turi opciją kelionėje pasibaigus elektrai paleisti benzininį variklį.

– Ir parkavimas nieko nekainuotų...

– Elektromobiliui ir įkraunamam hibridui stovėjimas mieste nekainuoja. Kalbu ne tik apie specialias vietas elektromobiliui, bet ir apie įprastas vietas. Žinant, kad miesto centre valanda stovėjimo kainuoja ir eurą, ir du, nesunku paskaičiuoti, kad kasdien sutaupau nemažai lėšų. Tiesa, didmiesčiuose reikia susitvarkyti biurokratinius dalykus, užpildyti prašymą dėl nemokamo parkavimo, bet tai daroma ir elektroniniu būdu, tad didelio vargo nėra. Beje, man nereikia mokėti ir nemenko įvažiavimo mokesčio į Kuršių neriją, kas keliones prie jūros paverčia labai patraukliomis.

Maniškis "up’as" turi 61 kw galios variklį, bet yra lengvas – apie 1,3 tonos. Tad dinamiškumo jam netrūksta. Jei noriu, galiu ir kokį BMW prie šviesoforo nuskriausti.

– Draudimo įmokos turbūt nesiskiria nuo įprastinių?

– Nesiskiria nei kasko draudimas, nei civilinės atsakomybės.

– Vis dėlto daugeliui automobilis yra ne tik racionali transporto priemonė, bet ir smagus žaislas. Turbūt net nebandote palenktyniauti su įprastinėmis mašinomis?

– Kodėl? Atvirkščiai. Maniškis "up’as" turi 61 kw galios variklį, bet yra lengvas – apie 1,3 tonos. Tad dinamiškumo jam netrūksta. Jei noriu, galiu ir kokį BMW prie šviesoforo nuskriausti (šypsosi).

– Kitas svarbus momentas – automobilio talpa. Žiūrint iš išorės, atrodo, kad vargu ar jame telpa visi kelionei reikalingi daiktai…

– Neseniai mes su drauge dviem savaitėms išvažiavome į turistinę kelionę, tad susikrovėme krūvą kitų daiktų, palapines. Viskas tilpo, nors vietos išties nėra labai daug. Bagažinė nėra didelė, bet dėl ergonomiškumo joje sugula visa mano fototechnika su priedais.

– O kaip dėl važiavimo komforto?

– Nors tai mažas automobiliukas, jis turi aukštesnės klasės automobiliams būdingų privalumų – šildomas sėdynes, šildomą stiklą ir veidrodėlius. Žiemą tai taps labai aktualu, nes per mobiliąją programėlę telefonu galima iš anksto pašildyti automobilio saloną ir išėjus iš namų sėsti į jaukią aplinką. Žinoma, tada didėja ir energijos sąnaudos, bet ekstra atveju, kelionėje išsikraunant baterijai, likus keliolikai kilometrų įsijungia vadinamasis vėžliuko režimas, kuris atjungia visas papildomas funkcijas ir padeda pasiekti artimiausią krovos tašką.

– Žinoma, negalima nepaminėti ir ekologijos. Kiek jums svarbus gamtos tausojimo aspektas?

– Man tai labai svarbu. Man kategoriškai nepatinka dūmų kamuoliais čiaudantys seni dyzeliai, nuodijantys orą, kuriuo patys ir kvėpuojame. Įdomu, kaip jie praeina techninę apžiūrą? Bet čia jau kitas klausimas. Mano supratimu, galima piktintis, protestuoti, bet geriausia pasaulį pradėti keisti nuo savęs. Tą ir stengiuosi daryti.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų