„Formulės-1“ lenktynininkų šalmai – unikalūs dizaino ir šiuolaikinių technologijų kūriniai. Per 62 metus skaičiuojančią automobilių karaliaus istoriją tiek aprangai, tiek šalmams Pasaulio automobilių federacijos (FIA) nustatyti kriterijai pasikeitė neatpažįstamai.

Evoliucija dėl saugumo

Prestižiškiausių sporto lenktynių inauguraciniais metais „Formulės-1“ lenktynininkai pirmiausiai daugeliui kėlė asociacijas su džentelmeniškumu ir inteligentiškumu. Tad nieko keisto, kad ir lenktynininkų svarbiausias aprangos bruožas buvo elegantiškumas. Apie jokius šalmus šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje niekas negalvojo, o pavyzdžiui, legendinis argentinietis Juanas Manuelis Fangio vairavo vilkėdamas polo marškinėlius ir dėvėdamas kepurėlę nuo saulės. „Formulės-1“ lenktynių pradžioje daugelio lenktynininkų kombinezonai buvo tiesiog iš medvilnės.

Nėra problemų – nėra evoliucijos. Tokią išvadą galima daryti apie pirmąjį lenktynių istorijos dešimtmetį. Pirmieji saugumo reikalavimai įvesti tik praėjus lygiai dešimtmečiui nuo „Formulės-1“ pradžios. Boliduose už vairuotojo galvos pradėta naudoti išlenktą atramą. Ji turėjo apsaugoti lenktynininką šiam apsivertus.

Radikalesnės naujovės įvestos 1963-iaisiais. Tuomet FIA prisiėmė atsakomybę už lenktyninių trasų saugumą, o lenktynininkams liepta dėvėti ne galvos apsaugas, bet šalmus ir specialius drabužius. Privalomi ugniai atsparūs kostiumai ir tvirtesni šalmai. Atvira kabina pakeista taip, kad lenktynininkas galėtų kuo greičiau evakuotis.

NASA kostiumai

Revoliucija galima būtų laikyti 1976-uosius. Tuomet kraupią avariją Niurburgringe patyrė legendinis austras Nikis Lauda. Po šio incidento FIA vadovai buvo priversti imtis radikalesnių žingsnių ir aiškiai standartizuoti saugumo taisyklės. Buvo nustatytas ugniai atsparus kombinezono standartas ir šalmai, atvira kabina tapo gerokai erdvesnė.

1979-aisiais „Formulės-1“ didžiausios žvaigždės N.Lauda, C.Reutemannas ir M.Andretti lenktyniavo apsivilkę kombinezonais, pasiūtais iš penkiasluosksnės ugniai atsparios medžiagos. Anksčiau panašūs kostiumai buvo naudojami tik NASA.

Šiomis dienomis kombinezonai, batai ir pirštinės yra iš sintetinio „Nomex“ pluošto. Lenktynininkas, vilkėdamas šią aprangą, gali iki 35 sekundžių išbūti 850°C temperatūroje. Kombinezonas iš trijų nedegių sluoksnių sveria tik 1,9 kg. Kiekvienas aprangos komplektas, pritaikius kompiuterinę 3D grafiką, suformuojamas tik konkrečiam lenktynininkui. Per metus kiekvienas lenktynininkas sunešioja apie 16 vienetų tokių kombinezonų.

Šalmai – technologinis šedevras

„Formulės-1“ lenktynininkų skiriamoji detalė – šalmai – taip pat yra labai individualus ir savitas kūrinys. Jų gamyba brangus ir ilgas procesas. Pradžioje kompiuteriu yra nuskaitoma sportininko galva ir gaminamas pavyzdinis šalmo modelis. Šis procesas daugeliui specialistų primena senovės Egipte naudotą mumifikavimą.

Gaminys susideda iš smūgiams ir ugniai atsparaus pluošto. Kiekvienas šio pluošto siūlas sudarytas iš 12 tūkst. mikropluoštelių, kurie yra 15 kartų plonesni už žmogaus plauką. Visų tų pluoštų bendras ilgis 16 tūkst. kilometrų. Jei visus juos išpainiotum, išeitų atstumas nuo Londono iki Tokijo.

Tikslus „Formulės-1“ šalmų gamybos sudedamųjų dalių sąrašas yra laikomas paslaptyje. Technologų teigimu, dabartinių šalmų gamybai naudojama beveik visa D.Mendelejevo periodinė elementų lentelė: nuo aliuminio iki magnio ir titano.Visgi jo svoris tesiekia 1,2 kg.

Šalme įrengta ir ventiliacijos sistema, į jo vidų tiekianti gryną orą 10 l/sek. greičiu. Specialūs filtrai valo tą orą nuo tepalų, įvairių atplaišų ir dulkių. Per šalmų bandymus jie 45 sek. laikomi 800°C temperatūroje, bet šalmo viduje karštis neturi viršyti 70°C.

Šiuo metu „Formulės-1“ šalmus gamina trys kompanijos – „Arai“, „Bell“ ir „Schuberth“. Pasaulio automobilių sporto taryba labai tikslias šalmų gaminimo taisykles ir standartus sukūrė 2004-aisiais.

Čempionas tapo santūresnis

Šalmo dizainas – kiekvieno sportininko individualus pasirinkimas. Dažniausiai lenktynininkai retai ir netgi labai nenoriai keičia savo šalmo dizainus. Dviejų pastarųjų sezono pasaulio čempionas Sebastianas Vettelis – išimtis iš taisyklės. Per 2009 m. sezoną jis pakeitė daugiau kaip dešimt kartų šalmo dizainą.

Sezono pradžioje vokietis naudojo ryškias spalvas: šalmas buvo nudažytas taip, kad keičiantis apšvietimui spalva keisdavosi iš geltonos į violetinę.

Monako etape buvo pateiktas kitas variantas, kuris daugiau priminė veidrodinį disko laikų rutulį. Šalia sidabrinio segmento rožiniame fone buvo išdėstyti įvairūs 1970-ųjų diskotekų personažai.

Niurburgringe ir Valensijoje pilką ir melsvą spalvinę gamą pakeitė nauja baltai ir pilka gama. O į Didžiosios Britanijos „Grand prix“ etapą S.Vettelis atvežė šalmą su juodu matiniu priekiu ir laimėjo šias lenktynes. Gal tai jam ir padėjo, nes naujas dizainas leido sutaupyti 30 gramų svorio.

Pasirinko kitą šalmą

Eksperimentams pasibaigus, prasidėjo ir pergalės. 2010 ir 2011 m. sezoną S.Vettelis daugiau dėmesio skyrė ne piešiniams ant savo šalmo, o lenktynėms ir tai iš karto davė rezultatą – iškovoti du čempiono titulai.

2010 m. po ketverių metų pertraukos į „Formulės-1“ trasą sugrįžęs tituluočiausias visų laikų planetos lenktynininkas Michaelis Schumacheris pasirinko skirtingo dizaino šalmą, kuris turėjo žymėti naujos eros pradžią.

Kurdamas galvos apsaugą legendai „Formulės-1“ šalmų gamintojas „Schuberth“ kreipė dėmesį į smulkiausias detales. 2009 metais Hungaroringe Felipe Massa patyrė rimtą avariją. Važiuodamas 265 km/val. greičiu F.Massa susidūrė su ant trasos šokinėjusia nuo kito bolido atitrūkusia spyruokle. Brazilo naudotas „Schuberth“ šalmas didžiąja dalimi atlaikė smūgį, tačiau sportininkas sužeidimų neišvengė – buvo įpjauta galva, keliose vietose skilo kaukolė.

Po šio incidento kurdami šalmą M.Schumacheriui, toje vietoje, kur antveidis tvirtinamas prie šalmo, įmontavo titano diską vietoj anksčiau buvusio plastiko. Taip šalmas tapo du kartus atsparesnis.

M.Schumacherio „Schuberth“ RF1 šalmas su keliais patobulinimais kainuoja apie 12 tūkst. eurų.

Saugokitės piktų paukščių

Per šio sezono startą Melburne visus nustebino ir prajuokino „Caterham-Renault“ lenktynininkas Heikki Kovalainenas. Suomis savo galvą papuošė pikto raudono paukščio piešiniu iš populiaraus internetinio žaidimo „Angry Birds“. Šalmą gamino ir gražino suomių kompanija „Rovio“. „Šalmas atrodo fantastiškai, – džiaugėsi kompanijos atstovas Harri Koponenas. Galbūt jis padės Heikiui “nubaidyti„ trasoje konkurentus?“

Nors varžovai šio pikto paukštelio tikrai neišsigando, daugeliui kolegų linksmo suomio poelgis tikrai pakėlė nuotaiką.

Panašiu nestandartiniu sprendimu praėjusio sezono Monako lenktynėse nustebino ir „Ferrari“ lenktynininkas Fernandas Alonsas. Ispanas savaitgalį dėvėjo neįprastų – aukso ir baltos – spalvų šalmą. Jis buvo panašaus dizaino, tačiau mėlyną ir geltoną spalvas pakeis auksinė ir balta.

Vėliau šalmas parduotas aukcione, o gautos lėšos panaudotos F.Alonso fondo veikloje gerinant eismo saugumą vaikams.

Šalmas panašus į dėdės

„Williams“ ekipai šį sezoną atstovaujantis Bruno Senna, kaip ir legendinis jo dėdė Ayrtonas, pasirinko šalmo dizainą, kuris simbolizuotų tėvynę Braziliją. Jame dominuoja žalia, geltona ir mėlyna spalvos. Beje, paties šalmo dizainas ir juostų išdėstymas taip pat beveik identiškas tam, kurį dėvėjo 1994 m. Imoloje žuvęs triskart „Formulės-1“ pasaulio čempionas.

Beje, 2010-aisiais minint A.Sennos 50-ąsias metines jo sūnėnas Brazilijos „Grand Prix“ lenktynėse važiavo specialiai sukurto dizaino šalmu, kurio pakaušyje buvo įkomponuotas stilizuotas skaičius 50 ir A.Sennos autografas.

Saugumas „Formulėje-1“

1961 m. Boliduose atsiranda išlenkta atrama, esanti už vairuotojo galvos. Ji skirta apsaugoti lenktynininką, bolidui apsivertus.

1963 m. Pasaulio automobilių federacija (FIA) prisiima atsakomybę už lenktyninių trasų saugumą. Lenktynininkai privalo dėvėti šalmus ir specialius drabužius. Privalomi ugniai atsparūs kostiumai ir tvirtesni šalmai. Atvira kabina pakeičiama taip, kad lenktynininkas galėtų kuo greičiau evakuotis.

1972 m. Lenktynininkai privalo segėti šešių dalių saugos diržus.

1975 m. FIA nustato ugniai atsparaus kombinezono standartą.

1977 m. FIA nustato, koks žvyras turi būti už trasos ir standartizuoja lenktynininkų šalmus.

1979 m. Pradedami naudoti kombinezonai, pasiūti iš penkiasluosksnės ugniai atsparios medžiagos. Anksčiau panašūs kostiumai buvo naudojami tik NASA.

1991 m. Pradedama testuoti lenktynininkų apsaugas bolidui apsivertus ir saugos diržus.

1994 m. Po legendinio A.Sennos tragedijos dar labiau sugriežtėja saugos reikalavimai lenktynininkų šalmams.

2004 m. Pasaulio automobilių sporto taryba su trimis „Formulės-1“ lenktynininkų šalmus gaminančiomis kompanijomis „Arai“, „Bell“ ir „Schuberth“ nustato tikslias šalmų gaminimo taisykles ir standartus.