Pradeda didelę kampaniją

Tyrimai rodo, kad kas penktas elektrinį paspirtuką vairuojantis asmuo mano, jog Kelių eismo taisyklės (KET) jiems negalioja. Du trečdaliai jų nedėvi nei šalmų, nei apsauginių liemenių.

Atsižvelgdama į apklausos duomenis, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) inicijavo edukacinę kampaniją „Riedėk šalmingai“. Jos metu paspirtukų vairuotojai bus skatinami laikytis KET, vairuoti kultūringai, dėvėti šalmus ir kitas apsaugos priemones.

„Kvietimu „Riedėk šalmingai“ kreipiamės į elektrinius paspirtukus vairuojančius asmenis, skatindami juos saugiai ir atsakingai elgtis prie šių transporto priemonių vairo. Nors pilnamečiams vairuotojams, važiuojant ne važiuojamąja kelio dalimi, dėvėti šalmų šiuo metu  neprivaloma, norime akcentuoti, kad būtent šalmas yra vienas svarbiausių paspirtukininkų atributų, kurį dėvint sumažėja tragiškų padarinių tikimybė“, – teigė LTSA direktorius Genius Lukošius.

Pradžia: Vilniuje šiemet imtasi riboti paspirtukų eismą kai kuriose gatvėse. L. Balandžio / BNS nuotr.

Apeliuoja į sąmoningumą

Klaipėdoje ir pajūryje paspirtukų eismas vasaros sezonu itin suintensyvėja. Tad didžiausią paspirtukininkų srautą sutraukiančiose gatvėse šią savaitę įrengti informaciniai stendai „Šalmingos kelionės!“.

Tokie stendai artimiausiu metu bus įrengti ir kitų šalies didmiesčių viešose erdvėse, kuriose fiksuojamas aktyviausias paspirtukų eismas.

Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus viliasi, kad šie stendai paskatins atsakingą ir sąmoningą elgseną prie paspirtuko vairo.

„Tai ypač svarbu matant akivaizdžią tendenciją, kad paspirtukai Klaipėdoje vis dažniau naudojami kaip patogi, lengvai prieinama transporto priemonė. Jų populiarumas itin išauga vasarą, kai uostamiestį aplanko daug poilsiautojų ir įvairių mieste organizuojamų kultūrinių renginių svečių“, – sakė A. Vaitkus.

Griežtai: Paryžiuje paspirtukai nuo šio mėnesio uždrausti visiškai, bet tai nusprendė vos 7 proc. gyventojų. Scanpix nuotr.

Paryžius – ne pavyzdys

Lietuvos didmiesčiai kol kas neketina žengti Paryžiaus pavyzdžiu. 2024-ųjų vasaros olimpinių žaidynių sostinė dar pernai priėmė nutarimą, kad iki rugpjūčio mieste neliks nuomojamų elektrinių paspirtukų.

Tiesa, tai buvo nuspręsta po visuotinio Prancūzijos sostinės gyventojų balsavimo, kuriame dalyvavo vos 7 proc. šią teisę turėjusių žmonių.

Vilniuje šiemet imtasi riboti paspirtukų eismą kai kuriose gatvėse. Kiti mūsų šalies miestai į tai žiūri liberaliau ir labiau akcentuoja eismo dalyvių edukaciją.

Pavyzdžiui, per pernai vykusią specialią komunikacijos kampaniją „Spustelk atsargumą“ buvo skatinama išmokyti paspirtukininkus važiuoti saugiai ir vadovautis Kelių eismo taisyklėmis. Ši priemonė, kurią užsakė Lietuvos transporto saugos administracija, kainavo apie 107 tūkst. eurų.

Nelaimių nemažėja

Pernai rugsėjį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto nuomonių tyrimo duomenimis, pusė respondentų paspirtuku naudojasi kaip transporto priemone nuvykti nuo taško A iki taško B, o kita pusė – pramogai. Palyginti su prieš dvejus metus atliktu analogišku tyrimu, vien pramogaujančių sumažėjo 10 proc.

Apie 80 proc. paspirtukininkų žino, kad jiems yra taikomos KET, tik 17 proc. taip nemano. Vis dėlto Lietuvos policijos duomenys rodo, kad su šia transporto priemone susijusių eismo įvykių nemažėja. Per praėjusius metus užregistruoti 208 įskaitiniai eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo paspirtukų vairuotojai, per juos žuvo du, sužeisti 222 asmenys. Pirmąjį šių metų pusmetį registruoti 72 įvykiai, per juos sužeista 80 žmonių.

Bendras paspirtukininkų padarytų KET pažeidimų skaičius per pirmąjį pusmetį siekia apie 1 tūkst. Daugiau nei 20 proc. šių atvejų buvo užfiksuotas vairavimas būnant neblaiviam ar apsvaigusiam.

„Akivaizdu, kad ne kiekvienas elektrinį paspirtuką vairuojantis asmuo įsiklauso į rekomendacijas. Tai matome ne tik iš nemažėjančios KET pažeidimų statistikos, bet ir iš kitų eismo dalyvių nusiskundimų. Nuolat girdime pastabų, kad paspirtukininkai vairuoja neatsargiai, pavojingai manevruoja, nesilaiko jiems skirtos pusės, dideliu greičiu prazvimbia pro pėsčiuosius, juos išgąsdindami“, – dėstė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Virbauskas.

Žiauru: apie 10 proc. nukentėjusių paspirtukų vairuotojų atsiduria reanimacijoje. R. Lukoševičiaus / BNS nuotr.

Lūžiai – kasdienybė

Skaudžias paspirtukininkų traumas jau kelerius metus aktyviai fiksuoja ir šalies gydymo įstaigos.

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) per vasarą sulaukia daugiau nei 100 traumas patyrusių paspirtukininkų.

Pasak KUL Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjo Mariaus Elliko, dažniausiai nukentėjusieji nedėvi šalmų, o jų patirti sužalojimai būna įvairaus sunkumo – nuo odos nubrozdinimų iki sunkių galvos traumų.

„Elektriniai paspirtukai pasiekia didelį greitį. Tad neretai pasitaiko sunkių traumų, susijusių su galvos smegenų sukrėtimais ar kitais smegenų sužalojimais. Būna dienų, kai pagalbą suteikiame ir į ligoninę guldome ne vieną sunkią galvos traumą patyrusį paspirtukininką“, – pasakojo M. Ellikas.

Pasak jo, paspirtukininkai atvyksta ir sulaužytais raktikauliais, žandikauliais, išmuštais dantimis, patyrę rankų, pečių, kelių traumų, riešų lūžių. Itin dažnai fiksuojami odos nubrozdinimai, patinimai, sumušimai, sausgyslių patempimai ar plyšimai.

Dalis pacientų guldomi į Traumatologijos, Veido ir žandikaulių chirurgijos skyrius. Apie 10 proc. nukentėjusių dėl sunkios būklės patenka į Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.

„Šiandienė situacija verčia nerimauti. Žmonės važiuoja paspirtukais ne tik be šalmų, bet ir dviese, o kartais net trise. Liūdniausia, kai tarp jų būna ir mažamečių“, – tęsė M. Ellikas.

Sugriežtino taisykles

LTSA pernai užsakyto nuomonių tyrimo duomenimis, net 64 proc. paspirtukininkų važiuoja be jokių apsaugos priemonių. Tik 8 proc. teigia nuolat dėvintys šviesą atspindinčią liemenę, 14 proc. – šalmus, dar 14 proc. – ir liemenę, ir šalmus.

„Šalmas yra vienas svarbiausių paspirtukininko atributų, kritiniais atvejais net padedantis išgelbėti gyvybę. Tai ir norime akcentuoti. Per šiltąjį metų sezoną vyksiančią kampaniją įvairiomis informacinėmis ir edukacinėmis priemonėmis raginsime paspirtukininkus būti atsakingais eismo dalyviais, dalyvauti konkursuose, kurių laimėtojai gaus šalmus ir kitus prizus“, – vardijo G. Lukošius.

Jis priminė, kad šiemet Lietuvoje paspirtukininkams buvo sugriežtinti reikalavimai. Nuo 2024 m. sausio 1 d. oficialiai apribotas paspirtukų maksimalus greitis. Maksimalus leistinas elektrinės mikrojudumo priemonės važiavimo greitis – 20 km/val., o važiuojant pro pat pėsčiąjį – ne didesnis kaip 7 km/val.

Be to, padidintas amžiaus cenzas. Dabar Lietuvoje elektriniais paspirtukais leidžiama važiuoti asmenims nuo 16 metų, o dvejais metais jaunesniems – tik išklausius mokymo kursą ir turint mokyklos išduotą pažymėjimą. Važiuoti leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Važinėjant gyvenamojo namo kieme amžius neribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų vaikus privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.

Judant važiuojamąja kelio dalimi privaloma dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba pasirūpinti, kad būtų įjungti priekiniai ir galiniai žibintai. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui dėvėti ryškiaspalves liemenes yra privaloma. Jaunesni kaip 18 metų paspirtukininkai važiuodami keliu visada privalo būti užsisegę šalmą. Vyresniems dėvėti šalmą ir kitas apsaugines priemones rekomenduojama.

Išradimas: mokslininkai mėgina pagaminti minkštesnį asfaltą, kad šis sušvelnintų traumas paspirtukininkams. Scanpix nuotr.

Minkštins asfaltą

Lietuvos įmonės, užsiimančios kelių statyba ir priežiūra, dirba kartu su mokslo centrais ieškodamos patvaresnių, žalesnių ir efektyvesnių sprendimų. Tarp jų – antrinio panaudojimo medžiagos, speciali mišinių sudėtis ar dangos, per eismo įvykius paspirtukininkams ir dviratininkams leidžiančios kristi minkščiau.

VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas „Via Lietuva“ užsakymu atlieka perdirbtų padangų gumos taikymo asfalto mišiniams modifikuoti bandymus. Jų tikslas – sukurti Lietuvos klimato sąlygoms tinkamus asfalto mišinius panaudojant perdirbtų padangų gumą.

„Įprastai asfalto mišiniuose galima panaudoti vos iki 1 proc. perdirbtų padangų gumos iš visos asfalto mišinio masės, tačiau projekto tikslas yra sukurti pėsčiųjų ir dviračių takams įrengti tinkamų asfalto mišinių, perdirbtų padangų gumos kiekį padidinant iki 10 proc. Taip būtų galima ne tik panaudoti daugiau padangų gumos, bet ir šią dangą geriau pritaikyti dviratininkams. Būtent per eismo įvykius ši danga sumažintų smūgio stiprumą kritimo atveju“, – aiškino Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Ovidijus Šernas.