Galutinė stotelė

Jau dešimtmetį praktikos egzaminai filmuojami, egzaminuotojai parenkami atsitiktinumo principu, o pastaruoju metu dar labiau stiprinama ir teorijos egzaminų priežiūra.

„Ši sritis – viena prioritetinių, tad, be esamų priemonių, ieškome papildomų sprendimų, padėsiančių užtikrinti dar didesnį veiklos skaidrumą. Korupcija galima tik abiejų pusių susitarimu, todėl norisi paskatinti būsimus vairuotojus neieškoti būdų, kaip nelegaliais būdais įgyti vairuotojo pažymėjimą. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad eisme dalyvautų patektų tik tinkamai pasirengę vairuotojai ir esame tik galutinė stotelė, patikrinanti įgytus įgūdžius vairavimo mokykloje“, – teigė „Regitros“ generalinis direktorius Vaidas Dominauskas.

Mažai tikėtina, kad būsimas vairuotojas norės pasiūlyti kyšį egzaminuotojui žinodamas, kad yra filmuojamas.

Dar 2012 m. „Regitra“ savo egzaminavimo centruose įdiegė egzaminų stebėjimo sistemą. Nuo to laiko visi egzaminai filmuojami, kartu įrašant  ne tik jų vaizdą, bet ir garsą.

Populiariausios B kategorijos automobiliuose įrengta po tris keturias vaizdo kameras, kurios fiksuoja kelio ruožą automobilio važiavimo kryptimi ir ruožą už jo, taip pat vaizdą transporto priemonės viduje, kad būtų galima matyti egzaminuotojo ir egzaminuojamojo veiksmus.

„Egzaminų filmavimas svarbus dėl kelių dalykų. Pirmiausia, tai prevencinė priemonė, atgrasanti imtis neteisėtų veiksmų. Mažai tikėtina, kad atvykęs asmuo norės pasiūlyti kyšį egzaminuotojui žinodamas, kad yra filmuojamas. Be to, tai galimybė patikrinti filmuotą medžiagą ir gerinti paslaugų kokybę. Atsitiktinumo principu pasirenkant vaizdo įrašus, juos peržiūri įvairių sričių darbuotojai. Dar papildomai vaizdo įrašai tikrinami pagal klientų atsiliepimus ar mūsų korupcijos prevencijos pareigūnui gavus pranešimą dėl galimai vykdomos neteisėtos veikos“, – sakė „Regitros“ vadovas.

Kriterijai – vienodi

B kategorijos egzaminams automatinės priemonės egzaminuotojus parenka atsitiktinumo principu, tad klientas iš anksto nežino, pas kurį darbuotoją pateks.

Dėl šios priežasties darbas egzaminavimo centruose organizuojamas taip, kad dirbtų bent keli egzaminuotojai. Toks pat principas taikomas ir parenkant konkretų automobilį, su kuriuo bus laikomas egzaminas.

„Ši priemonė užtikrina, kad tikimybė patekti pas tą egzaminuotoją, kurį norėtum, būtų itin maža. Ir atvirkščiai: egzaminuotojas taip pat negali pasirinkti konkretaus asmens, nes sistema jį parenka automatiškai. Tad žymiai apsunkinama galimybė sudaryti neteisėtus susitarimus iš anksto“, – dėstė V.Dominauskas.

„Regitroje“ patvirtintas Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų ir metodų aprašas, kurio tikslas – aiškiai nustatyti, kokiais principais vadovaujantis, turi būti vertinami būsimo vairuotojo įgūdžiai, apibrėžti klaidų tipus. Tad visi egzaminuotojai privalo vertinti remdamiesi vienodais kriterijais.

Taip pat nuo 2017 m. vairavimo egzamino vertinimo protokolai pildomi ne raštu, bet elektroniniu būdu planšetėse. Jose egzaminuotojai klaidas žymi realiuoju laiku ir jos vėliau negali būti koreguojamos.

Atlikus egzamino vertinimą, rezultatai iš karto perduodami informacinėms sistemoms nuotoliniu būdu. Taip užfiksuojama visa informacija ir vėliau yra galimybė analizuoti egzaminuotojo priimtus sprendimus, pavyzdžiui, peržiūrint vaizdo įrašus ar nagrinėjant apeliacijas.

Tai taip pat naudinga ir klientui, nes sudaryta galimybė peržiūrėti egzamino ataskaitą Vairuotojų portale, kad ateityje būtų atsižvelgta į trūkstamas vairavimo kompetencijas.

Egzaminų automobiliuose įdiegta sistema leidžia fiksuoti, patikrinti ir tai, ar egzaminuotojas naudojosi stabdžio ar greičio pedalais. Tai reikalinga ir dėl skaidrumo, nes taip galima sužinoti, ar darbuotojas galimai nepadėjo egzaminuojamajam išlaikyti egzamino.

Vaizdo ir garso įrašai

Teorijos egzaminų klasės taip pat filmuojamos. Pirmiausia atliekamas bendras visos klasės vaizdo ir garso įrašas. Taip sudaroma galimybė veiklos kontrolę atliekantiems darbuotojams nuotoliniu būdu tiesiogiai stebėti situaciją teorijos egzaminų klasėse.

Siekiant užtikrinti didesnę sukčiavimų prevenciją, Lietuvoje palaipsniui pagal Nyderlandų modelį diegiamos naujo standarto klasės.

„Planuojame, kad tokios klasės iki metų galo bus įrengtos iš viso dvylikoje egzaminavimo centrų. Jos išskirtinės tuo, kad leidžia darbuotojams dar geriau pastebėti bandančius sukčiauti asmenis, nes kiekvienoje egzaminavimo vietoje yra įrengiami papildomi veidrodžiai ir stebėjimo kameros. Kasmet nustatome atvejų, kai asmenys bando egzaminą išlaikyti su neleistina vaizdo ir garso perdavimo įranga, o ji vis tobulėja, todėl testuojame dar vieną naujovę – metalo detektorius, kurie padėtų aptikti tokią įrangą dar prieš patenkant asmeniui į klasę“, – atskleidė V.Dominauskas.

Laikantiems teorijos egzaminą negalima su savimi turėti ir ant stalo laikyti asmeninių daiktų, dėvėti striukės ar kepurės, naudotis literatūra, akiniais (jei jie neskirti regėjimo korekcijai), fotoaparatais, mobiliojo ryšio priemonėmis.

„Per teorijos egzaminą asmuo įprastai turi atsakyti į 30 testo klausimų. Nepaisant to, jų pagrindą sudaro daugybė klausimų, kurie kiekvienam prie kompiuterio sėdinčiam asmeniui yra parenkami atsitiktinai kompiuterinėmis priemonėmis. Nei egzaminuotojai, nei būsimi vairuotojai iš anksto niekaip negali žinoti, kokie tiksliai klausimai bus atrinkti. Darbuotojas taip pat negali egzamino metu komentuoti klausimų, naudotis klientui skirta pele, klaviatūra ar kitais tiesioginiais ir netiesioginiais veiksmais suteikti pagalbą išlaikyti egzaminą“, – reziumavo „Regitros“ vadovas.