Automobilio saugos diržai ir oro pagalvės tikimybę išgyventi
per avariją padidina maždaug 4 kartus

Kaip kinta vairuotojų požiūris į automobilių saugumą, kartais galima spręsti iš gana keistų dalykų. Pavyzdžiui, iš policijos pareigūnų fiksuojamos statistikos apie automobilių vagystes ir vagystes iš automobilių. Jos tarsi lakmuso popierėlis rodo, kokių atsarginių detalių trūksta, kurios yra sąlygiškai brangios, kas yra madinga ir kam vairuotojai skiria daugiau dėmesio. Viena pikantiškiausių pastarojo meto tendencijų – saugos oro pagalvių vagystės.

Pirotechninė pagalba

Nesigilindami į kriminalinį šio reikalo aspektą verslininkai pastebi, kad vairuotojai automobilių aktyvaus ir pasyvaus saugumo sistemų nebelaiko menkaverčiu priedu. Tikėtina, kad tam nemažai įtakos turi informacija, įvairiais žiniasklaidos kanalais platinama po visuomenės dėmesį patraukiančių tragiškų eismo įvykių. Paprastai susidūrus skirtingo senumo mašinoms, jaunesnio ir modernesnio keturračio keleiviai atsiperka sumušimais, o į incidentą pakliuvusiems seno automobilio keleiviams medikų paslaugų nebeprireikia.
„Dažnai tenka išgirsti komentarų, esą avariją patyrusio automobilio vairuotoją ar greta sėdėjusįjį išgelbėjo saugos oro pagalvė. Taip sakyti nėra tikslu, nes saugos oro pagalvė tėra vienas, pagalbinis, visos automobilio saugumo sistemos elementas – pagalbinė atrama. Svarbiausias yra saugos diržas, fiksuojantis vairuotojo kūną tokioje padėtyje, kurioje mažiausia tikimybė patirti traumų per eismo įvykį deformuojantis automobilio kėbului“, – pasakojo technikos ekspertas, bendrovės „Sostena“ plėtros direktorius Vygandas Ulickas.
Jo teigimu, esant priešpriešiniam smūgiui iššaunanti oro pagalvė sukuria atramą galvai ir smarkiai sumažina kaklo traumų tikimybę. Tačiau savo gelbėtojišką misiją iš plonos nailoninės medžiagos ir specialaus pirotechninio užtaiso pagaminta oro pagalvė gali atlikti tik tam tikromis sąlygomis. Visų pirma elektronika įvertina smūgio stiprumą. Smūgio davikliai reaguoja tada, kai juos veikia jėga, prilygstanti maždaug 16–24 km/val. greičiu važiuojančio automobilio susidūrimui su nejudančia kliūtimi. Tiesa, kai kurie gamintojai vertina ne smūgio stiprumą, o pagreitį, kuriuo lėtėja automobilis. Kritine riba paprastai laikomas 5 gramų masės pagreitis (1 gramo laisvojo kritimo pagreitis – 9,81 metro per sekundę kvadratu). Kai pasiekiama tokia perkrova, suveikia pirotechniniai užtaisai.
Galia, pripučianti oro pagalvę, prilygsta kietu kuru varomo raketinio variklio galiai. Sistemoje esanti natrio rūgštis akimirksniu reaguoja su kalio nitratu ir išskiria milžinišką karštų azoto dujų kiekį. Būtent šios dujos 322 km/val. greičiu pripučia pagalvę, ji po kelių akimirkų ima bliūkšti. Oro pagalvė yra skylėta, taigi apsaugojusi keleivį nuo smūgio „pasitraukia iš kelio“. Visas šis procesas trunka vos 25-ąją sekundės dalį. Tačiau to pakanka, kad keleivis būtų apsaugotas nuo mirtinai pavojingų sužeidimų.
Beje, skleidžiantis oro pagalvei aplinkui pasklinda milteliai — kukurūzų miltai arba talkas. Jie skirti tam, kad oro pagalvės būtų lanksčios ir minkštos.

Meškos paslauga

V.Ulickas pabrėžė, kad oro pagalvės padeda išvengti traumų tik įvykdžius keletą svarbių sąlygų: būtina prisisegti saugos diržus ir taisyklingai sėdėti prie vairo.
„Kadangi oro pagalvės išsiskleidžia didžiule jėga, itin arti (kai atstumas nuo vairo vidurio iki vairuotojo krūtinės nesiekia bent 25 cm) prie vairaračio prisispaudęs žmogus gali būti sužalotas ar nokautuotas pačios oro pagalvės. Techninėje literatūroje perspėjama, kad pirmi 5–8 prisipučiančios oro pagalvės centimetrai gali rimtai sužaloti keleivį. Patartina reguliuojant vairuotojo vietą sėdynę šiek tiek kilstelėti, o vairą nuleisti taip, kad oro pagalvės „taikiklis“ būtų nukreiptas ne į galvą, o į krūtinę“, – patarė technikos ekspertas.
Automobilių saugos technologijas kuriantys specialistai perspėja, kad oro pagalvės gali ne tik sužaloti, bet ir nužudyti saugos diržais neprisisegusį ar per arti sėdintį vaiką. Ekspertai primygtinai pataria vežioti vaikus tik ant užpakalinės sėdynės.
„Kiek žinau, dabar dažniau pirmenybė teikiama algoritmui, kuris aktyvina saugos oro pagalves visais atvejais. T. y. vykstant avarijai, net ir nenaudojant saugos diržų, įjungiama vadinamoji išgyvenimo programa ir oro pagalvės pripučiamos, nes jų padaromi sužalojimai vis tiek būna mažesni, nei tie, kuriuos žmogus patiria trenkdamasis į prietaisų skydelį“, – pasakojo „Sostenos“ plėtros vadovas.

Saviapgaulės mechanizmas

Pašnekovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad važiuojant itin dideliu greičiu negelbsti nei saugos diržai, nei oro pagalvės.
„Fizikos neapgausi. Net ir tvirčiausių automobilių kėbulai atlaiko tik tam tikras apkrovas. Jas viršijus, metalas deformuojasi, o salono erdvė pažeidžiama taip, kad ten tiesiog nelieka vietos gyvybei“, – sakė V.Ulickas.
Pašnekovas pabrėžė, kad kartais avarijų padariniai būna gerokai liūdnesni, nei galima tikėtis, ir todėl, kad saugos diržai naudojami netaisyklingai (pavyzdžiui, jie eina per kaklą), o oro pagalvės nesuveikia.
„Paprastai taip nutinka senuose, kartą avariją jau patyrusiuose automobiliuose. Atstačius aplamdytą kėbulą ir pakeitus sugadintus mechanizmus, lig šiol labai dažnai pasyvaus saugumo sistemos lieka netvarkytos. Techninės apžiūros barjeras būdavo įveikiamas naudojant įvairias elektronines priemones. Anksčiau į šią sistemą būdavo montuojamos paprastos varžos, sukuriančios iliuziją, jog oro pagalvės yra joms skirtoje vietoje. Dabar rinkoje pasirodė specialių imitatorių, kurių signalai suklaidina net moderniausią diagnostikos aparatūrą. Norint įsitikinti, ar saugos oro pagalvės iš tiesų yra, tenka ardyti vairaratį ir tikrinti. Beje, kartais ten randame sutrūnijusias, iš automobilių skenduolių ar labai senų mašinų išimtas oro pagalves. Tikimybė, kad jos suveiktų įvykus avarijai, artima nuliui“, – pasakojo V.Ulickas.
Technikos ekspertas pasidžiaugė, kad vis daugiau žmonių į šiuos dalykus kreipia dėmesį ir siekia įsitikinti, ar automobilis yra tvarkingas, ar oro pagalvių galiojimo laikas (garantijos teikiamos 10 metų) nėra pasibaigęs.
„Reikėtų turėti galvoje, kad beveik visos pasyvaus saugumo sistemos yra vienkartinės. Jei automobilis pateko į avariją ir jos suveikė, norint suremontuotą mašiną eksploatuoti toliau, svarbiausius sistemos elementus reikėtų pakeisti“, – rekomendavo V.Ulickas.