Hibridinių automobilių daugėja

Degalų kainos – viena skaudžiausių temų daugumai vairuotojų. Ypač tuomet, kai kalbama apie jų stiebimąsi į viršų. Vis dėlto, kad ir kiek kiltų kainos, dalis vairuotojų pripažįsta – važiuoti vis tiek teks, tačiau tuo pat metu pradeda žvalgytis būdų, kaip sumažinti išlaidas degalams.

Viena priemonių itin kontroliuoti savo elgesį prie vairo – mokytis važiuoti ekonomiškai. Tam, deja, ryžtasi ne visi, nes pačiam to išmokti nėra lengva, o profesionalų pamokos kainuoja.  Taigi tuos pinigus eilinis vairuotojas nusprendžia investuoti į dujų įrangą, jeigu jo ketrurratis draugas yra varomas benzinu.

Kažkada "Kauno diena" rašė, kad dujų įrangos kainos Lietuvoje svyruoja nuo 500 iki 800 eurų. VĮ "Regitra" 2017 sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje yra apie 110 tūkst. automobilių, varomų benzinu ir suskystintosiomis dujomis. Aktyviam vairuotojui, nuvažiuojančiam bent 20 tūkst. km per metus, dujų įranga, skaičiuojant šiandienėmis kainomis, atsipirktų maždaug per 2–3 metus. Nenorintieji savo automobilio bagažinės erdvės aukoti dujų balionui ir turintieji daugiau finansinių išteklių dabar linkę rinktis hibiridinius – benzinu ir elektra varomus automobilius. Taip vairuotojas dar galės save priskirti ir prie tų, kuriems rūpi planetos ateitis.

Hibridiniai automobiliai Lietuvoje per 2016-uosius itin išpopuliarėjo. Jeigu 2016 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 3 806 automobiliai, kurių registracijos liudijime prie atžymos degalų rūšis buvo parašyta benzinas ir elektra, tai 2017 m. sausio 1-ąją tokių buvo jau 5 458. Per metus šio tipo automobilių Lietuvoje padaugėjo 1 652, arba net 43 proc. Atrodytų, kad hibridus vairuojantys asmenys turėtų būti patenkinti. Automobiliai ekonomiški ir ekologiški – tausojama ir gamta, ir vairuotojo piniginė, tačiau lietuvių taupumui ribų nėra.

"Regitros" duomenų bazėje skelbiama, kad Lietuvoje yra registruoti 183 automobiliai, kurie varomi benzinu, elektra ir sukystintosiomis dujomis. Beje, per 2016-uosius tokių automobilių skaičius išaugo net du kartus – nuo 96 praėjusių metų sausio 1-ąją iki 183 šiemet.

Mažėja išlaidos

Lietuvos keliais rieda daugiausia Japonijos gamintojų – "Toyota" ir "Lexus" markės automobiliai. Kelių didesnių dujų įrangą į automobilius montuojančių autoservisų teigimu, hibridinis automobilis jų dirbtuvėse nėra itin dažnas svečias, tačiau nesukelia ir didelės nuostabos.

Prieš keletą metų galimybe sumontuoti dujų įrangą į automobilį dažniausiai domėdavosi visureigių "Lexus RX" vairuotojai. Juos galima suprasti. Net ir turėdami hibridinę pavarą, šie automobiliai dėl galingų variklių sunaudodavo daug degalų. Tad sumontavus dujų įrangą buvo galima automobilį maitinti suskystintosiomis gamtinėmis dujomis, kurių automobilis sunaudoja apie 15 proc. daugiau nei benzino, tačiau dujų kaina dažniausiai yra perpus mažesnė nei benzino, tad daugiau važinėjantys vairuotojai gana greitai pajusdavo tokio automobilio galios šaltinių derinio pranašumus.

Įdomu, kad ir kai kurie gamintojai savo pirkėjams buvo nusprendę pasiūlyti benzinu, elektra ir suskystintosiomis dujomis varomus automobilius. Pietų Korėjos gamintojai "Kia" ir "Hyundai" namų rinkose siūlė automobilius, kurie jau iš gamyklos išriedėdavo su dujų įranga. Tiesa, šie automobiliai Europos kelių nepasiekė.

Skaičiuojama, kad hibridinis automobilis su dujų įranga į aplinką išmeta maždaug 15–20 proc. mažiau anglies dvideginio, o tokių automobilių savininkams dėl suskystintųjų gamtinių dujų ir benzino kainų skirtumo pavyksta nemenkai sumažinti ir išlaidas automobiliui išlaikyti.

Anksčiau tai daugiausia būdavo galingų "Lexus" vairuotojai, kurių automobiliai buvo atvežti iš JAV, dabar tokios dujų įrangos neatsisako ir "Toyota Prius" vairuojantys žmonės.

Sudėtingiau įrengti

Kaune dujų įrangą į automobilius montuojančio serviso vadovas Tomas Minkeliūnas pripažįsta, kad į servisą vis dažniau užsuka hibridinius automobilius turintys vairuotojai, kurie pageidauja, kad į jų automobilį būtų sumontuota dujų įranga.

"Anksčiau tai daugiausia būdavo galingų "Lexus" vairuotojai, kurių automobiliai buvo atvežti iš JAV, dabar tokios dujų įrangos neatsisako ir "Toyota Prius" vairuojantys žmonės", – pasakojo T.Minkeliūnas. Pasak jo, žmonės dujų įrangą į automobilius montuoja dėl skirtingų priežasčių – vieni nori degalams išleisti kiek įmanoma mažiau pinigų, kiti teigia tai darantys dėl ekologijos.

"Skaičiuokime paprastai. Vidutiniškai mieste hibridinis "Prius" sunaudoja apie 6–7 litrus benzino. Naudojant suskystintąsias dujas, sąnaudos pasiektų apie 8 litrus dujų 100 km, taigi nuvažiuoti 100 km hibridiniu automobiliu su dujų įranga tampa apie 40–50 proc. pigiau", – pasakojo serviso atstovas.

Pasak T.Minkeliūno didžiulių sunkumų, montuojant dujų įrangą į hibridinį automobilį nekyla. Pašnekovo teigimu, ilgiau užtrunka darbai – variklio skyriuje mažiau vietos dujų tiekimo sistemos įrenginiams sumontuoti, dar sudėtingiau tinkamai sureguliuoti dujų įrangos veiklą. "Hibridinis automobilis, veikdamas laisva pavara, naudoja energiją iš elektros variklio, todėl iššūkiu tampa tinkamas dujų sistemos veiklos sureguliavimas", – pasakojo serviso vadovas. Serviso meistrams tenka stebėti, kaip veikia dujų įranga važiuojant skirtingomis sąlygomis.

Sumontuoti dujų įrangą hibridiniam automobiliui vidutiniškai kainuoja apie 800 eurų. Renkantis šiek tiek kitokius komponentus kaina gali pakilti ir iki 1 000 eurų.

Dujų nerekomenduoja

Oficialaus "Toyota" ir "Lexus" automobilių serviso vadovas Saulius Jakas "Kauno dienai" patvirtino, kad ir į jų dirbtuves kartais užsuka hibridiniai automobiliai su įmontuota dujų įranga, tačiau tokių atvejų pasitaiko gana retai. Vis dėlto S.Jakas, kalbėdamas apie hibridus ir suskystintąsias gamtines dujas, yra griežtas – tokios įrangos nepataria montuoti ne tik į hibridinius japoniškų markių automobilius, tačiau rimtai pasvarstyti, ar verta tokią įrangą montuoti ir paprastame vidaus degimo variklyje. "Toyotos" varikliuose sumontuotos variklių įvorės yra mažiau atsparios aukštoms temperatūroms, o būtent suskystintosioms dujoms maišantis su oru susidaro aukštesnė degimo temperatūra, kuri laikui bėgant sugadina vožtuvų įvores, o tuomet prireikia ir nepigaus variklio remonto", – tvirtino S.Jakas.

Pašnekovas teigė, kad sumontavus dujų įranga variklio remontą gali tekti atlikti nuriedėjus apie 60 tūkst. km. Pasak automobilių remonto specialisto, jeigu vairuotojai laikosi kitokios taktikos ir, išvažinėję vieną dujų baką, tam tikrą atstumą važiuoja vien tik benzinu, variklio tarnavimo laikas gali pailgėti maždaug 20 tūkst. km.

"Vienintelis variantas, kad būtų išvengta variklių įvorių gedimo, pakeisti jas dar naujame variklyje, tačiau tokių sudėtingų ir daug kainuojančių darbų mažai kas imasi", – kalbėjo S.Jakas. Pasak pokalbininko, kiek ramiau gali jaustis vokiškų automobilių savininkai, nes juose vožtuvų įvorės yra atsparesnės aukštoms temperatūroms .

S.Jakas patvirtino, kad, sumontavus dujų įrangą į naują automobilį, išsyk nustoja galioti gamintojo suteikiama garantija varikliui, nes pats gamintojas nerekomenduoja į savo markės automobilius montuoti dujų įrangos.

Dėl nelaimės kalta įranga?

2013 m. Ispanijos mieste Barselonoje nugriaudėjo sprogimas. Sprogo taksi automobilis "Toyota Prius". Manoma, kad nelaimės priežastis – netvarkinga dujų įranga. Po šio įvykio "Toyota" padalinys Ispanijoje išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad jų automobiliuose montuoti dujų įrangos nerekomenduojama. Sprogusiame automobilye dujų įranga buvo negamyklinė, o sumontuota servise. Visiškai nesvarbu, ar tai hibridiniai, ar nehibridiniai "Toyota" automobiliai – dujų įrangos montuoti juose nerekomenduojama. Sumontuota tokių degalų įranga gali padaryti blogą įtaką gamyklinių agregatų funkcionavimui, todėl "Toyota Motor Corporation" tokių automobilių nesertifikuoja", – tuomet buvo teigiama oficialiame gamintojų pranešime. Tuomet automobilių gamintojas akcentavo, kad standartiniuose automobiliuose toks sprogimas techniškai neįmanomas.