Apie tai, kaip vairuoti žiemą, LNK žurnalistai kalbėjosi su ekspertu, vairavimo instruktoriumi Artūru Pakėnu.

– Pakalbėkim, kaip strigo eismas arba kaip žmonės eisme sureagavo į staiga pasipylusį sniegą ir užšalusį kelią.

– Turbūt reaguoja skirtingai. Žmonės, kurie galbūt taip vadinamus „winter beaterius“ pirko rudenį, kaip tik ir laukė tos datos, kada ji pagaliau ateis, o kitus apima panika – ką dabar daryti? Pagal pasiruošimą žmonės ir imasi veiksmų. Be abejo, aš tikiu, kad šiai dienai visi vairuotojai tikrai važiuoja žieminėmis padangomis. Jomis reikėtų labiau pasitikėti, o adaptacijai, galbūt tiems, kas labiausiai savimi nepasitiki, vertėtų pasinaudoti trenerių paslaugomis.

– Turite omenyje, pasikliauti padangomis? Čia labai svarbu. Gal žmonės tiesiog realiai net pernelyg išsigąsta to sniego, nors situacija, jeigu esi „susikabinęs“ su keliu padangomis, turėtų būti sklandi.

– Šiandien kaip tik turėjau pamoką su mokiniu, kuris dar tik mokosi vairuoti, neturi vairuotojo pažymėjimo, ir jis sako: „Gal pamoką atšaukim, labai slidu.“ Aš sakau: „Pabandykim. Pavažiuojam tiesiu keliuku, nieko gale nėra. Pabandykite staigiai pastabdyti.“ Jis staigiai pastabdė ir pamatė – lyg ir neslidu. Paskui nuvažiavome mokytis parkavimo į aikštelę, kuri buvo tikrai padengta sniegu. Sakau: „Dabar pasibėgėkime iki kokių 20 km/val. ir staigiai pastabdom.“ Ir mašina pačiuožė. Žmogus turėjo galimybę palyginti: „Dabar supratau, dabar tikrai slidu.“ Vienas kelias buvo neslidus, kitas – slidus. Taip galima pasibandyti ir nedarant jokių chuliganiškų veiksmų, tiesiog saugioje aplinkoje.

– Duokit trumpą patarimą tiems, kurie dar tik svarsto, kada pradėti mokytis vairuoti ir ruošiasi tapti eismo dalyviais. Ar geriau tai daryti žiemą su instruktoriumi, negu vasarą, kai oro sąlygos ir kelias ir taip puikūs?

– Per visus 30 nepriklausomybės metų instruktoriai sako savo mokiniams tą patį, bet lietuviai vis tiek užsispyrę ir tradiciškai ateina į vairavimo mokyklas pavasarį. Nors iš tikrųjų pats geriausias laikas yra žiemą. Beje, mokyklos būna laisviausios sausio–vasario mėnesiais. Pats geriausias laikas, ką rekomenduoju išbandyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šiandien vairuojantiems ir savaitgalį išsigandusiems pasikeitusių sąlygų priminkime, ką be greičio mažinimo dar reikėtų turėti omenyje tokiu metu?

– Dėmesingumas. Pagrindinis dalykas yra dėmesingumas. Stebėti kelio dangą, situaciją. Visų pirma – blizgesys. Net kai asfaltas atrodo juodas ar pilkas, blizgesys gali išduoti juodojo ledo susidarymą. Sniegelio košė, tos vadinamos ištrintos vietos, gali būti slidesnės. O vien tik šlapias asfaltas mums įprastas ir vasarą. Rekomenduočiau vairuotojams, kurie važiuoja užmiesčio keliais ir bijo, todėl laikosi nedidelio greičio – negalima jų versti važiuoti greitai – neužlaikyti kolegų už nugaros. Kartais verta įvažiuoti į autobusų stotelę, staptelėti ir praleisti už savęs susidariusią koloną, kad greičiau važiuojantys pravažiuotų. O tada pats žmogus gali tęsti kelionę sau įprastu greičiu. Tai mandagumo forma.

– Ar drastiškai skiriasi avarijų skaičius šaltuoju ir šiltuoju sezonais? Ar panašus?

– Kiek žinau iš statistikos, kelių policijos pareigūnai visada pabrėžia: žiema buvo sunki ar žiema buvo šilta. Šiltą žiema – avaringumas vienoks, slidžią žiema – kitoks. Įdomu tai, kad esant didesniam šalčiui avaringumas mažėja, nes ne visi nori važiuoti, sumažėja eismas. Kartais per didelis išgąsdinimas apie sunkią žiemą pristabdo vidutinio lygio vairuotojus, ir jie apskritai nevairuoja, o tai sumažina avaringumą.

– Gal vienas iš patarimų būtų tiesiog kitaip planuoti laiką? Vasarą tą patį atstumą nuvažiuojame greičiau, o žiemą nereikėtų planuoti, kad būsite už keturių minučių, kaip rodo navigacija.

– Laiko planavimas visais metų laikais būtų neblogas dalykas. Dar sakau – laiko planavimas yra vienas. Pasimokykime, pavažiuokime. Pamoka su draugais, bičiuliais ar profesionaliais instruktoriais gali sumažinti vairavimo baimę ir padėti realiai jaustis žiemą pakankamai saugiai ir nepatekti į avarijas.