Neaiškūs tikslai

Tolimojo susisiekimo rinkoje dirba daugiau kaip 45 įmonės, kurios konkuruoja taikydamos skirtingas bilietų kainas ir siūlydamos keleiviams skirtingos kokybės paslaugas.

Maršrutų sistema funkcionuoja gerai, paslaugų kaina ir kokybė tenkina keleivių poreikius, tačiau ją žadama keisti iš esmės.

Remiantis Kelių transporto kodekso (KTK) įstatymo pataisa, dabartiniai vežėjai netektų teisės toliau veikti, autobusų stotys prarastų savo statusą, o būsimasis autobusų tinklas galės būti sudaromas tik taip, kad nesukeltų konkurencijos geležinkelio vežėjui.

Jei siūloma reforma bus įgyvendinta, neliks daugumos keleiviams įprastų maršrutų, bus įteisinta diskriminacinė nuostata, kad autobusai negali išvykti ta pačia kryptimi kaip traukinys 10 minučių prieš ir po jo reiso, valstybė bus priversta finansuoti maršrutus, kuriuose dėl per mažo keleivių skaičiaus neatsiras vežėjo.

„Neaišku, kokie šios reformos tikslai, ką siekiama ištaisyti ar pagerinti. Nesuprantame, kodėl skubama: neapklausus keleivių, neįvertinus teikiamos paslaugos kokybės ir saugumo situacijos šalyje, neparengus viešojo transporto studijos, kurios pagrindu būtų galima formuluoti strateginius viešojo transporto plėtros tikslus ir inicijuoti teisės aktų pakeitimus“, – sakė Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis.

Sąlygos – nelygios

„Kyla klausimas: ar, proteguojant traukinius kaip vienintelę susisiekimo priemonę, neribojama laisva konkurencija? Jau šiuo metu geležinkelio vežėjui suteikiama tam tikra prievartinė priemonė, kuriuo naudojantis mažosiose savivaldybėms grasinama nebevežti keleivių, jei jos neprisidės prie šios transporto rūšies išlaikymo. Susisiekimas tolimojo susisiekimo autobusais šiuo metu nei valstybei, nei savivaldai nekainuoja nė cento“, – pabrėžė G.Nakutis.

Pasak jo, šiuo metu rinkoje dirbantys vežėjai ne tik metų metus formavo tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą, bet ir, negavę jokios tikslinės pagalbos, prisiėmė visą pandemijos naštą.

„Dabar jiems sakoma: ačiū, mums jūsų nebereikia, stokite į vieną starto liniją ir pradėkite nuo pradžių. Teigiama, kad negalima diskriminuoti naujų vežėjų, tačiau diskriminuoti senbuvius kažkodėl galima“, – piktinosi LKVA prezidentas.

Klausimai be atsakymų

Per dvejus metus vežėjai dėl būsimos tolimojo susisiekimo autobusais reformos ne sykį diskutavo su Susisiekimo ministerija, Lietuvos transporto saugos administracija.

Teigiama, kad negalima diskriminuoti naujų vežėjų, tačiau diskriminuoti senbuvius kažkodėl galima.

„Daug kartų teikėme ministerijai savo siūlymus, sulaukdavome atsakymo: mes jus girdime. Tačiau visi esminiai siūlymai vėliau būdavo atmetami. Iki šiol negavome atsakymo ir į klausimą: ar atliktas dabartinių vežėjų išstūmimo iš rinkos teisinis ir ekonominis vertinimas, taip pat rinkos vertinimas ir galimos rizikos, jei vietoj dabar rinkoje dirbančių vežėjų atsirastų vienas ar du, kurie diktuotų savo sąlygas? Tokiu atveju konkurencijos neliktų, bilietai brangtų, o paslauga gyventojams neišvengiamai prastėtų, nes liktų tik komerciškai naudingi maršrutai ir reisai“, – dėstė G.Nakutis.

Keleivių vežėjų teigimu, rinka šiuo metu yra liberali – paremta konkurencijos veikimo logika. Įmonių vadovus stebina, kad, įsiteisinus dabar svarstomai reformai, dabartiniai rinkos dalyviai vėl turėtų gauti biurokratinius leidimus veiklai vykdyti.

„Jei šalia įsikūrę du prekybos centrai, o trečiasis pareiškia norą ten pat statyti dar vieną parduotuvę, įstatymų leidėjas neliepia tiems dviem savininkams nugriauti savo pastatus. Tačiau būtent taip nutiks keleivinio transporto rinkoje, jeigu bus įgyvendinta reforma: tam, kad ateitų naujas žaidėjas, įstatymų leidėjai griauna sistemą ir liepia seniesiems rinkos dalyviams pradėti veiklą nuo švaraus lapo“, – pabrėžė „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Kokie bus padariniai?

G.Nakučio teigimu, Susisiekimo ministerija kliaujasi išlyga: jei vežėjams nepavyks prisitaikyti prie naujos sistemos, viską finansuos valstybė.

„Toks požiūris ydingas ir šiuo sudėtingu ekonomikai ir valstybei laikotarpiu negali būti priimtinas“, – sakė LKVA prezidentas.

Pasak „Kautros“ rinkodaros direktoriaus Gintauto Pakuso, vežėjams daugiausia nerimo kelia šalies gyventojų, keliaujančių tolimojo susisiekimo autobusais, ateitis.

„Neliks maršrutų, kuriais keleiviai važiavo 20 metų. Atėję įprastu laiku į stotį, jie nesulauks savo autobuso. Tokių žmonių gali būti labai daug – šiuo metu tolimojo susisiekimo maršrutais Lietuvoje per metus vežama apie 6 mln. keleivių. Nauji maršrutų sudarymo principai nepatikrinti praktiškai, sukurti kabinetuose, jie nebūtinai atitiks rinkos sąlygas“, – tvirtino G.Pakusas.

„Raginame įgyvendinti reformą kitu būdu, kad dabartinis rinkos teisinis reguliavimas būtų įteisintas įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais. Įstatymo nuostatos suteiktų teisę ateiti į rinką naujiems vežėjams, paliekant teisę realiai rinkoje dirbantiems toliau vežti keleivius tais pačiais maršrutais, kuriais veža dabar. Šiuo metu reformos turėtų būti vykdomos tik labai gerai įvertinus padarinius ir radus bendrą sprendimą su socialiniais partneriais. Dabar susidaro įspūdis, kad to sutarimo net nebuvo siekiama“, – reziumavo G.Nakutis.