Pavojai šalia gatvės

„Man ne kartą pasitaikė potencialiai pavojingų situacijų, kai galėjo kilti avarija išvažiuojant iš daugiabučių kiemo į gatvę būtent dėl riboto matomumo. Tad sureguliuoti, kad automobiliai nebūtų statomi  chaotiškai, reikėjo seniai. Tik nežinia, kaip realiai tų pataisų bus laikomasi. Juk kiemai – neguminiai. Taigi klausimas, ar žmonės, iki šiol statydavę automobilius prie išvažų ir sankirtų, ras saugesnių eismo dalyviams vietų“, – svarstė Vytautas Švedas.

Žinomas lenktynininkas sportinėje trasoje garsėja agresyviu vairavimo stiliumi, tačiau nusiėmęs šalmą tampa eiliniu kelių eismo dalyviu. Tad visos įprastinės vairuotojų problemos ir iššūkiai jam žinomi.

Pats susiduriu su tokiomis situacijomis ir matau, kad dažnai vairuotojai tiesiog spėlioja, kuris kurį turi praleisti.

Vairavimo asui (kaip ir daugeliui gyventojų) vienas labiausiai kliuvusių dalykų mieste – kaip saugiai išvažiuoti iš kiemų arba gatvių sankirtų. Nuo sausio 1-osios priėmus pakeitimus, draudžiama automobilius palikti gatvės ir įvažos į teritoriją sankirtoje bei arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos. Anot pataisų autorių, šiuo pakeitimu bus išspręstas daliai vairuotojų kylantis iššūkis, kai paliekama per siaura įvaža ar išvažiuojant iš tam tikros teritorijos nėra galimybės gerai matyti gatve atvažiuojančių kitų transporto priemonių.

Taisyklių korekcija užtikrins galimybę į kiemus ir kitas teritorijas operatyviai patekti ugniagesiams, policijos, greitosios pagalbos automobiliams ar aptarnaujančiam komunaliniam transportui. Drauge bus sudaromos geresnės sąlygos pėstiesiems, dviratininkams, neįgaliesiems, kuriems skirtą infrastruktūrą blokuodavo prie įvažos statomi automobiliai.

Kieno pirmenybė?

Naujosiomis pataisomis buvo detalizuota pirmumo teisė kelyje išvažiuojant iš greitėjimo juostos ar įvažiuojant į ją. Greitėjimo juosta važiuojantis ir į pagrindinį transporto srautą ketinantis įsilieti (persirikiuoti) vairuotojas privalo duoti kelią transporto srautu jau važiuojančiam arba į lėtėjimo juostą persirikiuojančiam automobiliui.

Patikslino: schemoje matyti, kas ir kada turi pirmumą rikiuojantis į greitėjimo juostą. / Susisiekimo ministerijos schemos.

Jei greitėjimo juosta riedantis vairuotojas tęsia judėjimą ta pačia eismo juosta tiesiai (iš greitėjimo juostos į lėtėjimo juostą) ir neketina persirikiuoti į gretimą eismo juostą (t.y. įsilieti į pagrindinį transporto srautą), tokioje situacijoje kelią turi duoti iš kelio išvažiuojantis ir į lėtėjimo juostą besirikiuojantis transporto priemonės vairuotojas. Pavyzdžiui, vairuotojas turi pirmumo teisę, kai iš šalutinio kelio tik trumpam persirikiuoja į pagrindinę lėtėjimo juostą, bet neįsilieja į pagrindinį srautą, o vėl išsuka į kitą šalutinį kelią.

„Tokių vietų mūsų keliuose yra ne viena. Todėl susikryžiavus trajektorijoms – vienam išvažiuojant į greitėjimo juostą, kitam įvažiuojant į lėtėjimo, dažnai kyla neaiškumų, kuris vairuotojas turi pirmenybę. Todėl toks patikslinimas yra naudingas“, – svarstė lenktynininkas V.Švedas.

Ginčai apsisukant

Iki šiol kildavo nemažai neaiškumų šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, kai vienas vairuotojas apsisuka, o kitas (iš šoninio kelio) suka į dešinę ir jų važiavimo trajektorijos susikerta. Įsigaliojusiais KET pakeitimais įtvirtinta, kad apsisukdamas sankryžoje, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą judantiems eismo dalyviams (pavyzdžiui, į dešinę sukantiems vairuotojams). Taip apibrėžiama aiški pirmumo tvarka, padėsianti išvengti ginčytinų ar avarinių situacijų.

Manevrai: atliekant posūkį į kairę, kai kuriose situacijose privalote praleisti lenkiantį kitą automobilį. / Susisiekimo ministerijos schemos.

„Pats susiduriu su tokiomis situacijomis ir matau, kad dažnai vairuotojai tiesiog spėlioja, kuris kurį turi praleisti. Dabar tvarkos turėtų būti daugiau. Sprendimai atrodo logiški, bet labai svarbu juos tinkamai  išaiškinti“, – patarė V.Švedas.

Pašnekovas pritarė ir naujiems specialiųjų transporto priemonių praleidimo tvarkos pakeitimams.

Ginčai: įsi­ga­lio­jus pa­tai­soms pa­si­gir­do siū­ly­mų gink­luo­tis vaiz­do regist­ra­to­riais. / Vytauto Petriko nuotr.

Kelyje su dviem ir daugiau eismo juostų pastebėjus specialiąsias transporto priemones, kraštinėje kairėje eismo juostoje esančios transporto priemonės turės trauktis kairėn ir sustoti. Visos kitos, esančios dešiniau, turės trauktis dešinėn ir taip pat sustoti. Taip bus sudaromas avarinis koridorius specialiosioms transporto priemonėms. Anot Susisiekimo ministerijos ekspertų, remiantis kitų Europos šalių statistika, naujoji tvarka leidžia policijos pareigūnams ar greitosios medicinos pagalbos darbuotojams nelaimės vietą pasiekti greičiau. Specialistų nuomone, taip kiekvienas prisidėsime prie nukentėjusiųjų sveikatos ir gyvybių išsaugojimo.

Įkrovos stotelė – ne stovėti

Iki šiol Lietuvoje sunkiai kelią skinasi ekologiškos transporto priemonės. Viena priežasčių, potencialius pirkėjus atgrasančių pirkti elektromobilį – nepakankamai išplėtota infrastruktūra. Ypač pasigendama įkrovimo stotelių, o esančios dažnai būna neprieinamos. Neretai galima pamatyti vaizdą, kai prekybos centro aikštelėje ar pakelės kavinės prieigose įrengta krovimo stotelė užstatyta automobilio, kuris ten stovi valandų valandas, nors yra seniausiai įkrautas ir galėtų tęsti kelionę.

Šią problemą iš dalies spręs nuo Naujųjų įtvirtintas reikalavimas elektromobilio vairuotojams įkrautą transporto priemonę nedelsiant patraukti iš tam procesui skirtos vietos, nebent kelio ženklai toje vietoje nustato galimybę elgtis kitaip.

Vėliau šiemet, nuo birželio 1-osios, įsigalios kiti KET pakeitimai. Jais nustatomas naujas eismo organizavimo būdas – dviračių gatvė, atsiras dviejų tipų maršrutiniam transportui skirtos eismo juostos, žymimos raide A arba simboliu A+, numatoma ir kitų smulkesnių pakeitimų.

„Daugumos tikslinamų taisyklių buvo laikomasi ir iki šiol. Bet tai buvo labiau geranoriškumo klausimas. Kita vertus, jei visose situacijose pradėsime aiškintis, kuris esame svarbesnis, nieko gero nebus. Automobilių šonai bus apdaužyti“, – įsitikinęs vairavimo ekspertas Vitoldas Milius.

Vadina mišraine

Vairuotojai naująsias KET pataisas vertina ne itin supratingai.

„Begalę metų dirbu vairavimo instruktoriumi, bet tokių nesąmonių dar neteko matyti. Dėl kai kurių pakeitimų kils visiškas neaiškumas. Mažiau patyrusiems vairuotojams tinkamai įvertinti tokias situacijas bus labai sudėtinga. O policininkui ar egzaminuotojui tai bus puiki galimybė prisikabinti prie egzaminus laikančio jaunuolio. Todėl pataisos yra tik dar vienas pasipelnymo šaltinis ir dar viena avarijų priežastis“, – komentavo vienas internautų.

Kitas skaitytojas piktinosi ne tik pačiomis taisyklėmis, bet ir tuo, kad jos keičiamos kas keli mėnesiai.

Įtvirtintas reikalavimas elektromobilių vairuotojams įkrautą transporto priemonę nedelsiant patraukti iš tam procesui skirtos vietos.

„Tai vaistinėlės, tai automobilių statymas, tai važiavimo reguliavimas... Kažkokia mišrainė. Ir tas pataisas kuria, matyt, tie, kurie gyvenime nėra sėdėję prie vairo. Įdomu, ar ir kitose Europos valstybėse taip pat tokia netvarka?“ – klausė jis.

Dar vienas vairuotojas kolegoms patarė pirkti vaizdo registratorius.

„Jie pravers, kai suksite iš pagrindinio srauto į lėtėjimo juostą, o iš ten išvažiuojantis jums užkiš ir pareikš, kad norėjo važiuoti tiesiai, o ne įvažiuoti į pagrindinį kelią. Nors iki susidūrimo jis rodys kairįjį posūkį, bet vėliau jį išjungs. Ir nieko neįrodysite. Tad sėkmės teismuose!“ – dėstė jis.