Tik ne "Kia"

Jeigu kas nors prieš penkiolika metų būtų pasakęs, kad svarsto įsigyti naują "Kia", tikriausiai būtų sulaukęs lengvos šypsenos, po kuria slėptųsi mintis: "Kvaileli, ar tu supranti, ką kalbi."

Tuomet tarp naujų šio Pietų Korėjos gamintojo modelių populiariausi tikriausiai buvo "Carnival" ir "Sorento" bei "Kia" gamintojų nepavykęs bandymas šokti į aukštesniąją klasę su "Kia Opirus", kuriame lyg ir turėjo derėti tuo metu populiarus keturių priekinių žibintų ("Mercedes-Benz" sumanymas) dizainas, erdvus salonas ir šiek tiek "Lincoln Town Car" primenanti galinė dalis. E klasės modelis, bandęs nukopijuoti "Mercedes-Benz", didžiulės sėkmės nesulaukė ir 2010 m. jį pakeitė "Kia Cadenza". Vis dėlto šis automobilis iki Europos rinkos neatkeliavo.

Markės flagmanu Europoje tapo "Kia Optima", kuri rinkoje pasirodė dar 2000-aisiais. Tai buvo eilinis pilkas, niekuo iš automobilių minios neišsiskiriantis automobilis, tačiau tuomet, matyt, kompanijos dizaineriai nusprendė, kad gana kurti tokį automobilį, kuriuo net pensininkai į bažnyčią nelabai turėdavo noro važiuoti, ir sukūrė naują "Optimą", kuri neatrodė lyg kačiukas didelėmis išsigandusiomis akimis ir prisispaudęs prie žemės – priešingai, automobilio priekinėje dalyje atsirado daugiau agresyvumo, blizgių chromo detalių, o visas automobilio siluetas įgavo daugiau dinamikos. Tokio stiliaus automobiliu jau buvo galima važinėti ne tik į sodą ir sekmadieniais iki bažnyčios, tačiau retsykiais duoti ir vaikaičiui nuriedėti iki miesto. Tiesa, automobilis turėjo vieną plika akimi matomą trūkumą – nebuvo galima pasirinkti jokio kito kėbulo varianto, tik sedaną. Gamintojai šią savo klaidą nusprendė ištaisyti ir savo klientams pasiūlė "Kia Optima Sport Wagon". Atrodo, kad pastaruoju metu ne vienas gamintojas nusprendė universalo kėbulą turinčius automobilius vadinti "Sport Wagon", lyg ir bandydami taikytis į jauną pirkėją, kuriam žodis universalas gali priminti vaikystės laikus, kai visai šeimai universalu teko riedėti į bulviasodžius ar bulviakasius, kai erdvi bagažinė buvo reikalinga bulvių maišams, kauptukams ir pintinėms susidėti. Sėdėdamas prie "Sport Wagon" (SW) vairo gali pasijusti labiau važiuojantis ieškoti nuotykių, o ne visos dienos ūkio darbų.

Saugumas ir stabilumas

Ūkio darbams šis automobilis nebūtų tinkamas ne tik dėl to, kad į "Kauno dienos" rankas patekęs automobilis buvo akinamai baltos spalvos, tačiau ir dėl santykinai mažos bagažinės. Tačiau, kaip jau ir minėjau anksčiau, čia yra ne universalas, o "Sport Wagon", tad nereikėtų galvoti, kad į automobilį sutalpinsite sofą "Bitė". Bagažinės talpa nėra pats geriausias šios klasės rezultatas – nulenkus galines sėdynes erdvė bagažinėje padidėja iki 1 686 l (pavyzdžiui, "Škoda Superb Kombi" bagažinės tūris, nulenkus galines sėdynes, siekia 1950 l), važiuojant keturiems arba penkiems keleiviams bagažinės tūris tesiekia 552 l. Toks bagažinės tūris labai artimas ir kitų gamintojų pasiūlymams, išskyrus VW ir "Škoda". Kalbant apie universalo bagažinę maloniai nuteikia faktas, kad norint ją atidaryti nereikia teptis rankų – pakanka prie bagažinės su raktu pastovėti iki 5 sek. ir bagažinės dangtį pakelia elektriniai varikliukai. Uždaryti jį taip pat galima vienu mygtuko paspaudimu. Bagažinės dugnas dvigubas – taigi vietos čia atras ir smulkesni, ir didesni daiktai, kuriuos bagažinėje galima pritvirtinti bėgeliais.

Bagažinės erdvė kalbant apie universalą yra viena būtiniausių aptarti automobilio savybių, kita – vairuotojo vieta. Jeigu ant vairo nežibėtų trys raidės, primenančios, kad sėdi prie "Kia" vairo, tai galėtum ir pamiršti. Be to, šaltą rytą itin maloniai nuteikia ir galimybė įsijungti ne tik šildomas sėdynes, bet pasišildyti ir vairą. Jeigu esate iš tų vairuotojų, kuriems tenka važiuoti nuo durų iki durų, su "Kia" galėtumėte sutaupyti nepirkdami pirštinių. Priekabesniems gali nepatikti pigumo įspūdį paliekantis prietaisų skydelio plastikas, tačiau surinkimo kokybei priekaištų nėra, o sportiškumo įspūdį suteikia tai, kad visas centrinis skydelis yra pasuktas į vairuotoją.

Gyvenimą vairuotojui palengvina ir daug pagalbinių sistemų – nukrypimo nuo juostos apsaugos, avarinio stabdymo. Pastaroji sistema "Optima SW" stabdo ne tik tada, kai priekyje užfiksuoja kitą transporto priemonę, tačiau ir pėsčiąjį. Nepraleisti svarbių kelio ženklų padeda ir jų atpažinimo sistema, o aikštelėje vietą automobilis susiranda pats. Įvažiavus į ją tereikia junginėti pavaras ir spausti greičio bei stabdžių pedalus. Galinio ir priekinio vaizdo stebėjimo kameros jau nieko nebestebina.

Mažas pasirinkimas

Į mūsų rankas patekęs "Kia Optima SW" turėjo 1,7 l dyzelinį variklį, išvystantį 141 AG. Automobilį galima rinktis su 6 laipsnių mechanine arba 7 laipsnių, dviejų sankabų automatine pavarų dėže. Jeigu nenorite dyzelio, gamintojams jis gali pasiūlyti atmosferinį 2.0 l, 163 AG variklį arba 2.0 l turbobenzininį 245 AG variklį, tačiau jiems siūloma tik 6 laipsnių automatinė transmisija. Tai tiek, kalbant apie variklių pasirinkimą.

Bandytame modelyje sumontuotas 1,7 dyzelinis variklis visiškai pateisino gana dinamiško ir ekonomiško variklio vardą. Tiesa, automobilis tikrai netiks tiems, kurie atstumą nuo vieno šviesoforo iki kito bandys įveikti spausdami greičio pedalą iki galo, tačiau tai nereiškia, kad iš visų spurtuojančiųjų kitą STOP juostą pasieksite paskutinis.

Važiuoti automobiliu komfortiška, ir tai palieka gerą įspūdį. Automobilio pakaba puikiai sugeria kelio nelygumus, tačiau automobilis pernelyg neplaukia keliu, kad vairuotojas nejustų svarbiausios informacijos, perduodamos per vairą. Tiesa, nors sėdynė reguliuojama visomis įmanomomis kryptimis teko ilgokai sugaišti, kol pavyko atrasti tinkamiausią poziciją prie vairo.

Taigi išvada viena – "Kia" inžinieriai ir dizaineriai užtikrintai žengia į priekį, šalin nustumdami visus priešininkus, kurie sako, kad šis Pietų Korėjos gamintojas nesugeba pagaminti gero ir patrauklaus automobilio, o dar siūloma septynerių metų garantija išties verčia pamiršti visus stereotipus.