Kartais užvestame ir užsiblokavusiame automobilyje lieka vairuotojo asmeniniai daiktai, mobilusis telefonas. Dėl ko spyriojasi automobiliai ir kas nutinka, kai dureles bando atlupti ne specialistai?

Internete galite rasti įvairiausių triukų, kaip vairuotojai bando atrakinti užtrenktas automobilio dureles. Vieni sumezgę kilpą „žvejoja“ durelių atrakinimo mechanizmą, kitam atrakinimo būdui siūloma pasitelkti atsuktuvus ir kitus garažo instrumentus.

Aiškėja, kad ne tiek jau mažai vairuotojų papuola į situacijas, kai nuosavas automobilis juos tiesiog ignoruoja.

„Atsirakinu automobilį, jį užvedu, pasidedu visus daiktus ant gretimos sėdynės, išlipu į lauką valyti sniego, uždarau duris, o nuvaliusi sniegą suprantu, kad per jokias duris negaliu patekti į automobilį – visos yra užsirakinusios. Visi daiktai viduje, telefonas, namų raktai“, – pasakoja vairuotoja Vilija.

Tuo metu aplinkui lyg tyčia nepasitaikė nė vieno praeivio. Kur ieškoti pagalbos?

„Kurį laiką panikavau, svarsčiau, gal reikėtų susirasti kokį akmenį langui išdaužti, bet paskui pagalvojau: o ką aš darysiu su automobiliu, kurio langas išdaužtas“, – tęsia Vilija.

Jai pasisekė, nes netoliese buvo įsikūrę avarinio atrakinimo meistrai. Jie užsiblokavusį automobilį kaip mat atrakino. Tačiau nuo to karto mergina, valydama sniegą nuo automobilio, jo durelių niekada nebeužveria iki galo.

Iš panašios situacijos teko suktis ir Mindaugui. Tiesa, streso čia buvo gerokai daugiau, nes automobilio įkaitu tapo ne rankinė su mobiliuoju telefonu, o mažametis vaikas. Viskas prasidėjo nuo to, kad sustojus degalinėje įsipilti degalų, išlipdama iš automobilio, Mindaugo žmona sūnui padavė raktelius, kad vaikas nenuobodžiautų.

„Kai išlipo iš mašinos, tik tada suprato, kad padavė ne tuos raktelius, nes mašina užsirakino. Ir kiek bandėm įkalbėti sūnų atrakinti mašiną, nepavyko, nes sūnui pusantrų metų, jis nesuprato, ko mes iš jo norim“, – pasakoja Mindaugas.

LRT nuotr.

Vyrui teko skubiai skuosti namo ieškoti atsarginių raktelių. Tačiau nieko gero iš to neišėjo. Dėl ilgo nenaudojimo, meistrų terminais, signalizacija nuo automobilio jau buvo „atsirišusi“, o spynelė raktą „atsisakė“ priimti dėl to, kad buvo užrūdijusi. Teko kviesti avarinio atrakinimo meistrus.

„Vaikui buvo tuo metu pietų miegas ir jis, pažaidęs su rakteliais, užsnūdo. Visą tą laiką jis praktiškai pramiegojo. Taigi pasisekė mums, nebuvo jokių panikos priepuolių“, – sako Mindaugas.

Ekspertai pasakoja, kad dažniausiai dėl užsitrenkimo nuosavame automobilyje kalti patys keleiviai arba vairuotojas. Štai kaip ir prieš tai pasakotoje istorijoje – pulteliu užsirakino pats vaikas. Lygiai taip pat jis būtų galėjęs iš vidaus spustelėti ir durelių atrakinimo mygtuką. Beje, panašių šunybių gali prikrėsti ir automobilyje palikti augintiniai.

„Paprasčiausiai pakanka to, kad šuniukas, likęs viduje, šokinėdamas pataiko su letenėle ant uždarymo mygtuko ir užsirakina viduje. Jei raktai automobilio viduje, spynelėje, šuniuko savininkas negali patekti į vidų, o šuniukui neišaiškinsi, kad atrakintų duris ir pataikytų dar kartą ant to paties mygtuko, kur buvo pataikęs. Nebent šuniukas dresuotas“, – aiškina Ramūnas Butkus, „Saugos spektro“ avarinio atrakinimo specialistas.

Neretai į keblias situacijas papuola automobilių šeimininkai, galintys bagažinę atidaryti atskiro mygtuko paspaudimu.

„Esant užrakintam automobiliui, galima paspausti pultelio mygtuką ir atidaryti tik bagažinę. Durys užrakintos, salonas saugus, atsidarome tik bagažinę, kažką dedame į vidų ir pultą laikome su savimi. Kai užtrenkiat bagažinę, įsijungia apsauga ir suveikia centrinis užraktas. Ir jau viskas – antrą kartą neleidžia atidaryti. Taigi vairuotojas visada turi galvoti, ką daro. Labai dažnai nutinka taip, kad vairuotojas krauna krepšius, pultelį pasideda prie bagažinės ir užtrenkia automobilį“, – aiškina R. Butkus.

Kaip vyksta avarinis atidarymas

Į tokių nelaimėlių iškvietimus jau daug metų važinėjantis R. Butkus pasakoja, kad meistrai turi atlaikyti pačias įvairiausias įkalintųjų automobilyje ar belaukiančiųjų lauke emocijas.

„Aišku, stengiamės [atrakinti automobilį] kuo greičiau, kad neišsigąstų, jei vaikas mažas, kad šiaip panikos nebūtų. Dažniausiai priepuoliai būna ne vaikams, jei užsitrenkia, bet jų tėveliams, kai laukia, kada atvažiuosim, o vaikas viduje šaukia išsigandęs. Bet dažniau būna išsigandę tėvai“, – teigia R. Butkus.

Dažniausiai priepuoliai būna ne vaikams, jei užsitrenkia, bet jų tėveliams, kai laukia, kada atvažiuosim, o vaikas viduje šaukia išsigandęs.

Tačiau kodėl automobilis spyriojasi, jei nei vairuotojas, nei keleiviai ir net augintiniai prie užrakto nė neprisiliečia?

„Dažniausiai signalizacija kalta nebūna. Dažniausiai būna pačių automobilio durų atidarymo jungiklių gedimai. Arba neteisingas sujungimas, galbūt elektros instaliacijos gedimas būna. Patys automobiliai šiaip sau tikrai neužsirakina“, – tikina R. Butkus.

Trumpalaikio užsiblokavimo priežastis gali būti ir, pavyzdžiui, išsikrovęs akumuliatorius.

„Įjungus degimą, srovės poreikis padidėja kitiems įrenginiams automobilyje, signalizacija maitinimą praranda ir vėl tas maitinimas atsiranda, pradeda kiauksėti. Dauguma galvoja, kad čia kalta signalizacija. Tačiau signalizacija atlieka savo darbą, užrakina, atrakina tą centrinį užraktą“, – sako Karolis Savickas, „Saugusauto.lt“ elektros sistemų specialistas.

Vis dėlto įdomu, kaip iš tiesų vyksta profesionalus avarinis atidarymas? Meistrai pasakoja, kad procesas ilgai neužtrunka. Automobilis profesionalams „pasiduoda“ maždaug per 10 min. Dėl suprantamų priežasčių R. Butkus pademonstruoti atrakinimo meną atsisakė.

LRT nuotr.

O kaip specialistas vertina internete paplitusius automobilio atidarymo būdus?

„Kiekvieno automobilio atveju yra skirtingų niuansų. Jei vienas atsidaro vienu būdu, kito niekaip neatidarysi. Tai dažnai būna: va, mačiau taip atsidaro, tai praktiška tinka tik vienam modeliui“, – aiškina R. Butkus, „Saugos spektro“ avarinio atrakinimo specialistas.

Virvės, liniuotės, kiti instrumentai – vairuotojų fantazijai ribų nėra. Deja, dažnai tokių pastangų sėkmė nevainikuoja.

„Dažniausiai tai pasibaigia metalinės konstrukcijos sulankstymu, dužusiu langu, kėbulo detalių subraižymu, sudraskymu, [bandant atidaryti dureles] su kabliais ar vielomis, susigadina ir salono detalės. Manau, kad pinigų suma, kurią ima avarinio atidarymo specialistai, būna mažesnė, nei paskui reikia remontui to, ką pats pridirbai“, – sako K. Savickas, „Saugusauto.lt“ elektros sistemų specialistas.

Pasak R. Butkaus, jei nepatyręs žmogus bando atrakinti automobilį, būna išlaužiamos ir spynelės. „Tai padaro daugiau žalos. Galų gale kviečia pagalbą, mes turime pabaigti darbą“, – sako avarinio atrakinimo specialistas.

R. Butkus pasakoja, kokią „šaradą“ jam yra tekę spręsti: „Žmogus paliko automobilio raktus namuose, namų raktai buvo automobilyje ir išeidamas iš namų uždarė garažo vartus. Na, ir gavosi užburtas ratas, kad automobilio raktai garaže, o namo raktai automobilyje. Atrakinome automobilį, iš ten pasiėmė namų raktus, jau galėjo užeiti į vidų, nes prieš tai laukė pas kaimynus. Iš namų pasiėmė automobilio raktus ir tada išsisprendė visas klausimas.“

Specialistai pataria – jei automobilis kartą jau „nusprendė“ užsirakinti, raktų spynelėje nebepalikite. Protingas sprendimas būtų su savimi turėti ir atsarginį automobilio raktą.

Plačiau apie tai, ką daryti užsiblokavus automobiliui, – laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ reportaže.