Reakcijos laikas kinta

Koks ilgas bus automobilio stabdymo kelias priklauso ne tik nuo stabdžių diskų dydžio bei medžiagų, iš kurių pagamintos stabdžių trinkelės, sudėties, automobilio aerodinamikos, padangų, kelio dangos, bet ir vairuotojo elgsenos. Šiame bandyme daug kintamųjų buvo suvienodinti: visi automobiliai buvo apauti naujomis žieminėmis „Continental“ padangomis, o visus vairavo vienas žmogus – „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimų komisijos narys Renaldas Gabartas.

Reakcija yra ypač svarbi eismo saugumui. Visuomet prireikia šiek tiek laiko, kol kliūtį pamatęs žmogus supranta, jog jos neapvažiuos, ji pati nepasitrauks į šalį ir reikia trūks plyš sustoti. Tai vadinama reakcijos laiku, kuris skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus, savijautos ir to, ką jis vairuodamas veikia.

Jei, pavyzdžiui, naršo internete, kalba telefonu ar valgo sumuštinį, jo reakcija neišvengiamai bus ne standartinė 1 sekundė, bet kur kas lėtesnė. Tai reiškia, kad kol bus paspaustas stabdžių pedalas ir jie pradės veikti, automobilis nuriedės gerokai toliau. Tas pats atsitiks, jei netaisyklinga sėdėsena prie vairo prireikus neleis maksimalia jėga smūgiuoti į stabdžių pedalą tarsi mušant 11 metrų baudinį Čempionų lygos finale.

Todėl atliekant stabdžių sistemų efektyvumo tyrimą, reakcijos laikas nebuvo matuojamas – visas dėmesys sutelktas įsibėgėjimui iki maždaug 90-95 km/val. greičio (siekiant tikslumo apie visų automobilių judėjimo greitį spręsta pagal GPS prietaisų parodymus), lygios asfalto atkarpos parinkimui ir stabdymui maksimalia jėga. Tai buvo kartojama 4-5 kartus su kiekvienu automobiliu nedidelio eismo intensyvumo kelio ruože tarp Grūto ir Viečiūnų gyvenviečių.

Matuojamas ne stabdymo kelias, o lėtėjimo pagreitis

Kas yra kas, VGTU Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Vidas Žuraulis sprendė fiksuodamas pagreitį matuojančio prietaiso „XL-Meter Pro“ parodymus. Skirtingai nuo bandymų „Nemuno žiede“, šiuo aparatu buvo matuojamas stabdymo kelio ilgis, stabdymo trukmė ir lėtėjimo pagreitis. Be to, prie automobilio stiklo tvirtinamas įrenginys fiksavo tikslų greitį, kuriuo buvo judama prieš pradedant stabdyti.

Komentuodamas eksperimento rezultatus VGTU atstovas akcentavo, kad jie iš esmės atitiko turėtus lūkesčius.

„Sausas asfaltas ir maždaug 7 laipsnių šiluma šįkart leido pademonstruoti kiek geresnius rodiklius nei pernai (2017-ųjų lapkritį analogiškas testas vyko ant drėgno asfalto ir esant 5 laipsniais žemesnei oro temperatūrai), tačiau fizikos dėsniai dėl to nepasikeitė: masyvesnį automobilį sustabdyti reikia kur kas daugiau pastangų. Todėl rinkimuose dalyvaujančių „B“ segmento hečbekų ar kompaktinės klasės miesto visureigių stabdymo kelias buvo toks pat geras, kaip ir milžiniškus 21-22 colių diametro ratus mūvinčių, todėl didesnį kontaktinį plotą su kelio danga turinčių automobilių“, – pastebėjo dr. V. Žuraulis.

Beje, kaip tik todėl inžinieriai labai tiksliai nurodo, kokias padangas kiekvienas konkretus automobilis turėtų mūvėti, nes bet kokios improvizacijos – tiek mažesnės ir siauresnės, tiek didesnės ir platesnės padangos – gali suklaidinti stabdžių sistemos darbą kontroliuojančią elektroniką, o drauge – komplikuoti galimybes laiku sustoti.

Geriausias – pigiausias

Šįkart „stabdžių egzaminą“ geriausiai išlaikiusiu buvo pripažintas mažiausią bazinę kainą turintis rinkimų dalyvis – „Dacia Duster“. Judant maždaug 95 km/val. greičiu jo stabdymo kelias siekė „standartinius“ 37-38 metrus, tačiau lėtėjimo pagreitis buvo pats didžiausias – 10,32 m/s² (metrai per sekundę kvadratu). Būtent šį rodiklį mokslininkai laiko svarbiausiu vertinimo kriterijumi, leidžiančiu palyginti skirtingų techninių charakteristikų automobilius.

Antrą geriausią rezultatą – 10,25 m/s² pademonstravo „BMW X5“, o trečią – 10,22 m/s² „Suzuki Swift Sport“. Sunkiausia sustoti buvo masyvias baterijas besivežiojantiems elektromobiliams „Nissan e-NV200“ bei „Jaguar I-Pace“. Jų rezultatai atitinkamai buvo 8,11 m/s² ir 8,59 m/s², o stabdymo kelio ilgis – 43,28 m ir 41,07 m. Iš bandymuose dalyvavusių automobilių 40 metrų erdvės visiškam sustojimui nepakako 8 modeliams.

Testuojamus automobilius vairavęs Lietuvos žurnalistų autoklubo narys R. Gabartas taip pat atkreipė dėmesį, kad kelios mašinos ekstremalaus stabdymo metu neišlaikė tiesios judėjimo trajektorijos, t. y. kairės ir dešinės pusės ratai stabdė šiek tiek skirtinga jėga. Tikėtina, kad ilgesnės eksploatacijos metu toks disbalansas dėl nevienodai besidėvinčių trinkelių išryškėtų dar labiau. Šiuos dalykus rekomenduojama pasitikrinti bent kartą per metus, nelaukiant privalomosios techninės apžiūros termino pabaigos.