Viena svarbiausių Lietuvos magistralių – kelias Klaipėda–Kaunas–Vilnius. Būtent ten, ties Krunia, buvo prasčiausios būklės tiltas šalyje. Specialistai sako, kad jis galėjo sugriūti bet kurią akimirką.

„Kai perėmėme statybvietę ir pradėjome darbus, būklė buvo labai bloga, betonas krito darbuotojams ant galvų. Buvo nesaugu“, – kalbėjo „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas.

Lietuvoje yra daugybė prastos būklės tiltų ir viadukų, o kritinės būklės keliai sudaro daugiau nei 40 proc.

„Didžiosios dalies statinių tarnavimo laikas – apie 50–70 metų. Dabar tokių tiltų Lietuvoje yra virš 360, jie labai arti tarnavimo laiko pabaigos“, – įspėjo „Via Lietuva“ l.e.p. generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.

Situacija keliuose prastėja ne dienomis, o valandomis, tačiau pinigų tam nėra.

„Finansavimas galėtų būti didesnis. Turime pasirengimo, projektų ir kitus darbus suplanavę, galėtume su didesne apimtimi ir didesniu kiekiu projektų judėti pirmyn“, – teigė M. Gedaminskas.

LNK stop kadras.

Šiemet finansavimas keliams sumažintas 27 mln. eurų.

„Kariniam mobilumui buvo naudojamas iš bankų solidarumo mokesčio, kuris baigėsi. Problema ta, kad jei norime turėti naujų projektų, skirti ir remontuoti kariniam mobilumui kelius ar tiltus, turime ieškoti papildomų pinigų“, – aiškino susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Vyriausybė imasi kelių finansavimo reformos – kuriamas Kelių fondas.

„Norėtume, kad fonde būtų apie 400 mln. eurų, o likusius sudarytų valstybės pinigai, tai sudarytų apie milijardą eurų“, – sakė E. Sabutis.

Tačiau fonde pinigai turi iš kažkur atsirasti. Planuojama Lietuvoje įdiegti „E-tolling“ – elektroninės kelių rinkliavos sistemą. Daugiausia mokėtų krovininis transportas, kuris vietoj vinječių mokėtų už nuvažiuotus kilometrus.

„Tai infrastruktūros mokestis ir papildomas CO2 mokestis. Kol kas pasakyti, kiek tai sudarys, kokia bus suma, tikrai per anksti“, – tikino susisiekimo ministras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ministras teigė, kad sistema perimta iš Lenkijos, tačiau kiek ji kainuos Lietuvoje, neatskleidžia. Lenkijoje mokestis už nuvažiuotus kilometrus siekia nuo 7 iki 30 eurų. Šiuo metu Lietuvoje yra 1,7 tūkst. kilometrų mokamų kelių, po reformos jų daugės.

„Ant Vyriausybės stalo greitai atsidurs specialus projektas, kuriuo bus patrigubinamas kelių ilgis“, – žadėjo E. Sabutis.

Tačiau ne visi politikai mato vien naudą iš naujos reformos.

„Labai svarbu susitvarkyti kelius, kad sunkiasvorės mašinos negriautų kelių, kurie dabar nepritaikyti. Jeigu bus apmokestinti pagrindiniai keliai, o kitais keliais važiuos mašinos ir tuos kelius sugriaus“, – įspėjo Seimo narys Kazys Starkevičius.

Esą elektroninę kelių rinkliavą bandoma įgyvendinti nuo 2018-ųjų, tačiau nesėkmingai.

„Dėl progreso aš sakyčiau – taip, tačiau dėl biurokratinių kliūčių dar nesu garantuotas“, – sakė K. Starkevičius.

Fondas turėtų pradėti veikti kitais metais. Daugiausiai lėšų, apie 200 mln. eurų, planuojama surinkti iš elektroninės kelių rinkliavos.