„Lietuvoje įprasta, kad vasaros laikotarpiu galime važiuoti automagistrale 130 km/val., žiemą – 110 km/val. Tačiau reikėtų nepamiršti ir įvertinti, kad tuomet, kai kelias slidus arba matomumas blogas, šie ribojimai yra per bendri ir toks greitis neapsaugo nuo autoįvykių. Todėl pagrindiniuose Lietuvos keliuose įrengti kintamos informacijos ženklai, kuriose esant prastoms eismo sąlygoms vairuotojai matys ne tik įspėjimus dėl suprastėjusių eismo sąlygų bet ir saugiausią leistiną važiavimo greitį. Tikimės, kad ši sistema sumažins eismo įvykiuose dėl viršijamo arba pasirinkto nesaugaus greičio nukentėjusių asmenų skaičių“, – pasakoja „CGI Lithuania“ vadovas Karolis Baltrušaitis.

Vairuotojams įprasta, kad pagal Kelių eismo taisykles (KET) kiekvienas kelias turi savo nustatytą greitį. Pavyzdžiui, automagistralėse vasaros laikotarpiu galima važiuoti 130 km/val., žiemą – 110 km/val., greitkeliuose maksimalus leistinas greitis vasarą yra 120 km/val., o žiemą – 110 km/val., ir t.t. Tačiau pagal tas pačias KET visada reikia vadovautis kelio ženklais, kad ir kokiu keliu važiuotumėte ir kad ir koks bendras greitis tokio tipo kelyje būtų nurodytas.

Naujieji kelio ženklai priklauso įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų grupėms, todėl pamatę kombinaciją, pavyzdžiui, automagistralėje: „Slidu“ ir greičio ribojimo ženklą „100 km/val.“, nepamirškite vadovautis šiuo leistinu greičiu. Ženkle nurodytas greičio ribojimas yra oficialus ir jo reikia laikytis. Pati sistema greičio viršijimo neregistruos, bet jeigu greičio viršijimą užfiksuos greičio matuokliai, vairuotojų laukia įprastos drausminės priemonės.

Lietuvos keliuose Vilnius – Kaunas – Klaipėda (A1), Kaunas – Marijampolė – Suvalkai (A5), Panevėžio aplinkkelyje (A17) ir Vilnius – Panevėžys (A2) jau yra daugiau nei 100 kintamos informacijos ženklų postų, todėl pamatę mažesnį nei įprasta leistiną greitį, vairuotojai privalo juo vadovautis.

Pamatę mažesnį nei įprasta leistiną greitį, vairuotojai privalo juo vadovautis.

„Lietuvos teritorijoje yra virš šimto kelių oro sąlygas fiksuojančių stotelių. Eismo dalyvių informavimui naudojame jų duomenis – jie perkeliami į GVIS, apdorojami, ir pagal juos parinktas leistinas saugus greitis pakeičiamas švieslentėse. Kiekvienas ženklas valdomas individualiai.

Visa sistema valdoma trimis būdais: rankiniu, kai sistemą stebintis operatorius gali atsižvelgęs į oro arba eismo sąlygas keisti leistiną greitį pats; pusiau automatiniu, kai sistema operatoriui pasiūlo, į kokį greitį kurį kelio ženklą pakeisti; ir pilnai automatiniu būdu. Tikimės, kad ateityje šis būdas taps pagrindiniu“, – aiškino kintamus ženklus valdančios bendrovės ekspertas.

Panaši sistema yra įdiegta ir Suomijoje. Tik ji apima priežiūrą ne tik keliuose, bet ir stebi eismą geležinkeliuose, ore ir jūroje. Sistema taip pat fiksuoja eismo ir oro sąlygas, galima sekti traukinių judėjimą realiu laiku bei elektromobilių stotelių tinklo užimtumą.

Lietuvoje sistema pradėta diegti po to, kai 2021 metų gruodį Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė 131 920 Eur (be PVM) vertės sutartį su „CGI Lithuania“.

Apie naujovė plačiau papasakojo LAKD Intelektinių ir informacinių technologijų departamento direktorius Darius Ražinskas.

– Mes kalbame apie leistino greičio koregavimą pagal orą?

– Taip, realybėje šalia informacinės sistemos yra diegiama tam tikruose pagrindiniuose magistraliniuose keliuose kintančios informacijos ženklai. Kas yra kintančios informacijos? Tai – ženklai, kuriuose galima uždegti KET numatytus ženklus pagal aplinkybes. Šiuo atveju, priklausomai nuo esamų oro sąlygų, arba atsitikus kitiems įvykiams.  Tai reiškia, kad galima įspėti ar kad reikia sumažinti greitį. Mūsų tikslas įspėti vairuotojus, kad oro sąlygos labai blogos ir reikia sumažinti leidžiamą greitį.

– Vasarą magistralėse galime važiuoti 130 km/val. greičiu, žiemą – 110 km/val., paprastuose užmiesčio keliuose – 90 km/val. ir t. t. Koks tai būtų koregavimas, kaip jūs įsivaizduojate?

– Tie greičio reguliavimo ženklai reaguos automatiniu būdu pagal oro sąlygas. Tai reiškia, kad mes turime tam tikrą tinklą kelių oro sąlygų stotelių, kurios matuoja oro sąlygas keliuose. Yra užduoti scenarijai. Greitis automatiškai būtų koreguojamas atsižvelgiant į oro blogumą tam tikrame ruože.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Įsivaizduokime, šiandien lijundra, plikledis. Kokį greitį tokiomis sąlygomis rodytų ženklas?

– Esame numatę tikslius scenarijus, pagal tikslius parametrus. Mažiausias greitis, numatytas prie itin blogų oro sąlygų, gali būti ir 50 km/val.

– Kiek tokių ženklų reikėtų, kiek lėšų numatyta? Kiek suprantu LAKD perka paslaugą iš privačios įmonės?

– Kaip ir minėjau, tai yra eilė projektų kelyje Vilnius–Kaunas. Tie kintančios informacijos kelio ženklai jau statomi. Tikimės iki šių metų pabaigos priimti tuos darbus. Taip pat yra įgyvendinamas projektas Kaunas–Marijampolė. Taigi dabar vyksta kintančios informacijos ženklų diegimas šiuose dviejuose keliuose. Jie statomi prie visų įvažiavimų į kelią, kad patekęs į jį vairuotojas galėtų susipažinti su tuo metu leidžiamu greičio režimu.

– Ar tokiu atveju, jei vairuotojas viršytų leistiną greitį, pareigūnai fiksuotų kaip pažeidimą?

– Taip, nes šie ženklai turi tokią pačią galią kaip ir skardiniai. Reiškia jų privaloma paisyti.