Pravers ir pledas

„Didesniais ledėkais iškrentanti kruša pavojų kelia ne tik kelyje, bet ir stovintiems automobiliams. Matydami, kad gali būti apgadintas kėbulas, vairuotojai kartais per patį škvalą skuba perstatyti automobilį po medžiais, bet ir ten laukia nemalonūs netikėtumai. Vėtra, neretai sutampanti su kruša, gali nulaužti stambias medžių šakas ir pridaryti dar rimtesnės žalos“, – įspėjo Andrius Žiukelis, draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Specialisto teigimu, saugus automobilio parkavimas prieš krušą padės išvengti galvos skausmo remontuojant, mat šis dažniausiai trunka ilgiau nei meteorologiniai reiškiniai.

Rekomenduojama, esant galimybei, transporto priemonę bent laikinai palikti po stogu: jei kruša užklupo važiuojant mieste – sukti į artimiausią dengtą stovėjimo aikštelę, jei iš anksto žinoma apie pavojingas oro sąlygas – statyti automobilį garaže, požeminėje stovėjimo aikštelėje, po stogine.

„Esu statęs savo automobilį pas kaimyną po stogine – sutariau iš anksto. Kai kyla rimta grėsmė, išeitį dažniausiai galima rasti“, – asmenine patirtimi dalijosi A. Žiukelis.

Jei automobilis stovi vietoje, kur priedangos nėra – paieškoti, kuo jį būtų galima pridengti.

„Matydamas, kad prasideda pavojinga kruša, tikrai nepagailėčiau storesnio, minkštesnio pledo automobiliui užkloti. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti juokinga, tačiau šiuo atveju galioja posakis: jei tai veikia, vadinasi, tai nėra kvaila“, – sakė A. Žiukelis.

Išdaigos: didesniais ledėkais iškrentanti kruša pavojų kelia ne tik kelyje, bet ir stovintiems automobiliams. / „Ergo“ nuotr.

Nemaloni tendencija

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) atstovas Gytis Valaika informavo, kad dėl klimato kaitos auganti vidutinė oro temperatūra lemia gausesnį drėgmės kiekį ore. Ši yra tarsi užtaisas ekstremaliems orų reiškiniams ir sudaro palankesnes sąlygas susidaryti krušai.

„Tikslią statistinę analizę atlikti sudėtinga dėl to, kad kruša – gana lokalus reiškinys ir kiekvieną atvejį užfiksuoti sudėtinga. Tačiau, bendrai vertinant, tendencijos nėra geros. Dažnėja stiprios liūtys, vis daugiau atvejų, kai krušos ledėkai – stambesni. Vis dar vyrauja smulki kruša – iki 0,5–1 cm dydžio, bet daugėja pavojingų, didesnių nei 2 cm ledėkų. Pernai buvo atvejų, kai krito net 7 cm skersmens ledo gabalai, pavyzdžiui, Žagarėje“, – sakė jis.

Stambios krušos Lietuvoje būta ir anksčiau. Šalies rekordas – net 12 cm skersmens ledėkai, kurie 1995 m. liepą krito Kybartuose.

Kaip numatyti grėsmę?

G. Valaika taip pat įspėjo, kad meteorologijos tarnybos dar neturi pajėgumų iš anksto išskaičiuoti, kur ir kada tiksliai įvyks konkretus reiškinys.

Sinoptikai prognozėms ne be reikalo naudoja magiškus žodžius – vietomis ar daug kur.

„Vargu ar atsirastų meteorologas, kuris diena anksčiau įspėtų, kad, tarkime, rytoj jau tikrai kris kruša Vilniuje ar kuriame kitame šalies mieste, rajone. Visada yra tikimybė. Sinoptikai ne be reikalo naudoja tokius magiškus žodžius – vietomis ar daug kur, kurie apibūdina vienų ar kitų reiškinių tikimybę. Jei daug kur – vadinasi, tikimybė gana didelė. Prisiminkime liūtis Vilniuje: viena sostinės dalis skendo, kitoje buvo sausa. Miestas tas pats, o prognozė vieniems jo gyventojams yra teisinga, kitiems – ne“, – kalbėjo meteorologas.

Jo teigimu, kur kas tikslesnės informacijos apie artėjančias grėsmes galima tikėtis likus valandai ar pusei iki reiškinio pradžios, mat orų radarai stebi dangų, fiksuoja susiformavusius darinius ir gali šiuos duomenis perduoti įvairioms tarnyboms.

„Taip yra dėl to, kad, jei debesis yra nedidelės apimties, nenulemtas kažkokio orų fronto, jis nuolat formuojasi ir nyksta. Jis gali praslinkti labai siauru ruožu. Toks reiškinys sunkiai aritmetiškai aprašomas ir orų modeliuose jo įvertinti beveik neįmanoma. Orų modeliai efektyvūs aprašant didelius reiškinius – oro sūkurius, ciklonus, frontus“, – paaiškino G. Valaika.

Norinčius matyti realiausią grėsmingų reiškinių prognozę jis siūlo naudotis radarų duomenimis, kuriuos galima matyti ir LHMT svetainėje meteo.lt, ir komercinėse programėlėse. Tokių radarų informacija yra atnaujinama kas dešimt minučių.

„Jei radarų pateikiamame vaizde matomi raudoni ar oranžiniai atspindžiai, vadinasi, toje vietoje krenta arba labai stipri liūtis, arba kruša. Išankstinio išsigelbėjimo tokia informacija nesuteikia, bet galima stebėti, kokia kryptimi audros slenka“, – reziumavo meteorologas.

Drėgmę lydi pelėsis

A. Žiukelis ragina saugoti automobilius ne tik nuo ekstremalios krušos, bet ir nuo liūties. Ypač kai ketinama išvykti ilgesnių atostogų.

„Buvo atvejų, kai automobilis paliktas dauboje, o šeimininkas išvyko porai savaičių. Grįžo, o salone pelėsis tarpsta. Stipri liūtis vandens lygį pakėlė tiek, kad buvo apsemtas automobilio salonas. Pragiedrėjus išbėgo ne visas vanduo, o saulės šiluma ir gausi drėgmė atliko savo neigiamą darbą“, – tikrą istoriją papasakojo žalų ekspertas.

Jis priminė ir šiemet gegužę ir birželį Klaipėdą užtvindžiusias liūtis, kuomet kai kurie automobiliai buvo apsemti beveik iki veidrodėlių.

„Jei vandens lygis nepakyla tiek, kad pažeistų automobilio elektros mazgus, bet į saloną patenka, svarbu skubiai džiovinti. Kuo ilgiau viduje laikysis drėgmė, tuo didesnė tikimybė, kad žala transporto priemonei bus tokia, kad teks pradėti galvoti apie jos keitimą arba brangiai kainuojančius valymo ar atnaujinimo darbus“, – sakė A. Žiukelis.