Naudotojų tebedaugėja
Statistikos duomenimis, pasaulyje mikrojudumo priemonių naudojimas po COVID-19 pandemijos išaugo iki 40 proc. Lietuvoje – panašios tendencijos, ypač tarp jaunų žmonių ir didesniuose miestuose, kur alternatyvių judėjimo formų pasirinkimas yra itin įvairus ir gausus.
„Šiltuoju metų laiku bent kelis kartus per mėnesį šiomis judumo priemonėmis vien Vilniuje naudojasi apie 20 proc. gyventojų. Dažniausiai tai – elektriniai paspirtukai arba įprasti dviračiai, nors elektrinių dviračių populiarumas taip pat auga. Elektra varomos mikrojudumo priemonės juda tyliai, leidžia greitai manevruoti, tačiau dėl savo konstrukcijos ar valdymo ypatybių reikalauja tinkamos infrastruktūros ir jomis besinaudojančių asmenų sąmoningumo. Priešingu atveju net ir trumpa kelionė tokia priemone tampa rizikinga savo ir aplinkinių sveikatai“, – sakė eismo saugumo ekspertas, VILNIUS TECH automobilių inžinerijos katedros prof. dr. Vidas Žuraulis.
Dauguma eismo įvykių, susijusių su elektriniais paspirtukais, – neatsakingo elgesio padarinys: dėl per didelio važiavimo greičio, važiavimo dviese vienu paspirtuku, vairavimo apsvaigus, pėsčiųjų pirmumo ignoravimo, dėmesio stokos, kitų saugaus eismo taisyklių nepaisymo.
Jauni vyrai rizikuoja dažniau – važiuoja pėsčiųjų takais, dideliu greičiu ir dinamiškai manevruoja tarp žmonių.
Ratų faktorius
„Apie 40 proc. užregistruotų įvykių – sankryžose, tačiau gerokai didesnė dalis neregistruojama, nes nukentėjusieji neretai kreipiasi pagalbos tik į medicinos įstaigas“, – teigė V. Žuraulis.
Pasak eksperto, mikrojudumo priemonių vairuotojai priskiriami pažeidžiamų eismo dalyvių grupei, nes smūgio atveju jų nesaugo jokia tokios transporto priemonės kėbulo konstrukcija ar saugumo elementai, pavyzdžiui, lankai.
Be to, populiariausi elektriniai paspirtukai itin jautrūs kelio dangos nelygumams dėl mažo skersmens ratų – tai važiuojant sukelia didesnių virpesių ir didina kritimų riziką.
Dėl itin tylaus judėjimo jie gali kelti pavojų pėstiesiems, su kuriais neretai tenka dalytis bendra infrastruktūra arba tiesiog kirsti šaligatvį.
Dėl mažesnių ratų elektriniai paspirtukai gerokai jautresni duobėms, borteliams, įtrūkimams, dangos pokyčiams ir kitiems kelio dangos nelygumams nei dviračiai.
Pokyčiai ir trūkumai
VILNIUS TECH mokslininkų doc. dr. Mykolos Karpenko, doc. dr. Pauliaus Skačkausko, prof. dr. Olego Prentkovskio ir Dominyko Eičino atlikti eksperimentiniai tyrimai parodė, kad važiuojant 20 km/val. greičiu susidūrimas su aukštesne nei 5 cm vertikalia kliūtimi, pavyzdžiui, net ir nedideliu borteliu, jau gali tapti kritinis.
Dviračiams tokio dydžio kliūtys mažiau pavojingos dėl didesnio ratų skersmens ir amortizavimo sprendimų. Tai patvirtina, kad infrastruktūra, projektuojama dviračiams, ne visada tinkama ir elektriniams paspirtukams.
Neretai paspirtukų vairuotojams šaligatviai tampa lenktynių trasomis.
„Palyginti su tuo, kas buvo prieš penkerius metus, kai elektriniai paspirtukai tik pradėjo populiarėti, Vilnius žymiai pagerino mikrojudumui skirtą infrastruktūrą. Mieste sujungtos anksčiau atskiros dviračių takų atkarpos, todėl žmonėms nebereikia nuolat važiuoti tai šaligatviu, tai intensyvaus eismo gatvėmis. Yra daugiau smulkesnių, bet labai svarbių sprendimų, pavyzdžiui, pažeminti borteliai ties perėjomis, kurie ypač svarbūs mažus ratus turintiems paspirtukams. Tačiau spragų yra, ypač senesnėse miesto dalyse, kur infrastruktūra nebuvo kurta galvojant apie šiuolaikines mikrojudumo priemones“, – sakė M. Karpenko.
„Sprendžiant saugumo problemą, reikia plėsti ne tik šioms mikrojudumo priemonėms skirtus takus ar diegti greičio ribojimo priemones, ypač ties autobusų stotelėmis ar kitose pėsčiųjų vietose, bet ir plėtoti švietimą apie saugų vairavimą“, – pridūrė V. Žuraulis.
Šalmai – be išimčių
Viena opiausių saugaus eismo problemų didžiuosiuose Lietuvos miestuose – paspirtukų vairuotojų ir pėsčiųjų sąveika. Tarp šių eismo dalyvių vis labiau jaučiama įtampa.
„Neretai paspirtukų vairuotojams šaligatviai tampa lenktynių trasomis. Tačiau važiavimas dideliu greičiu tarp pėsčiųjų ne tik kelia pavojų, bet ir formuoja neigiamą visų mikrojudumo priemonių naudotojų įvaizdį. Dėl to visuomenėje stiprėja griežtesnių ribojimų ar net draudimų palaikymas“, – sakė M. Karpenko.
Europos transporto saugos taryba (ETST) stebi vis didėjančias rizikas ir yra pasiūliusi vairuotojų elgsenos, techninių paspirtukų reikalavimų, infrastruktūros ir eismo aplinkos tobulinimo rekomendacijų.
Siūloma riboti paspirtukų vairuotojų minimalų amžių iki šešiolikos metų, reikalauti privalomai dėvėti šalmus, drausti paspirtukais vežti keleivius, vairuojant nesinaudoti telefonu, nebūti apsvaigus.
Naujausios Lietuvos kelių eismo taisyklės (KET) numato: didžiausias leistinas greitis – iki 25 km/val., kai kuriose zonose – mažesnis; privaloma mažinti važiavimo greitį prie mokyklų, pėsčiųjų perėjų, tiltų ir žmonių gausiai lankomose vietose; privalomas saugos šalmas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių naudotojams (be išimčių); draudžiama vairuoti paspirtuką apsvaigus nuo alkoholio; privaloma naudotis dviračių takais, kai jie yra įrengti.
Siūloma apriboti paspirtukų galią iki 250 W (įskaitant ir griežtą apsaugą nuo greičio ribojimo sistemų nulaužimo), kad maksimalus šių mikrojudumo priemonių greitis neviršytų 20 km/val., o kiekviena transporto priemonė turėtų atskirą priekinį ir galinį stabdžius, žibintus ir garso signalą. Svarbus ETST siūlymas – montuoti ne mažesnio nei 30,5 cm skersmens ratus.
Elementarūs patarimai
„Reikšminga ETST rekomendacija – naujoms mikrojudumo priemonėms numatyti atskirą infrastruktūrą ir miesto zonas, kur būtų programiškai nuotoliniu būdu ribojamas tokių mikrojudumo priemonių greitis iki, pavyzdžiui, 20–25 km/val.“, – teigė V. Žuraulis.
Ten, kur mikrojudumo priemonės važiuoja kartu su automobilių srautu, reikėtų siekti, kad maksimalus greitis visiems būtų apribotas iki 30 km/val., nes būtent greičio ir transporto priemonių masių skirtumai lemia skaudžiausius net ir nedidelių susidūrimų padarinius.
„Niekada nevažiuokite laikydami paspirtuko vairą tik viena ranka. Net ir nedidelis nelygumas gali sutrikdyti pusiausvyrą. Artėdami prie bortelio, duobės ar staigaus dangos pokyčio visada sumažinkite greitį, nes net ir dėl mažos kliūties, įveiktos per greitai, galima pargriūti. Visada dėvėkite šalmą – dažnai būtent jis lemia, ar griuvimas baigsis tik išgąsčiu, ar rimta trauma. Įspėjamąjį skambutį naudokite iš anksto, tačiau pro pėsčiuosius važiuokite atsargiai ir palikite jiems pakankamai vietos“, – patarė M. Karpenko.
(be temos)